-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Socialinių paslaugų centrą, Psichologinę pedagoginę tarnybą įkurdinusi ketvirtame aukšte, Panevėžio rajono savivaldybė žada tapti visiems lengvai prieinama – įrengti liftą.
Pas Panevėžio rajono savivaldybės specialistus lankytojams bus galima patekti ne tik kopiant laiptais.
Iki spalio pabaigos jos patalpose rengiamasi sumontuoti ir liftą, kuris žmonėms su negalia ar tėvams su vaikų vežimėliais atvers kelią aukščiau nei pirmas aukštas.
Lifto įrengimo darbų pirkimą paskelbusi rajono Savivaldybė tikisi iki balandžio 17 dienos sulaukti potencialių rangovų pasiūlymų.
Išrinkus nugalėtoją darbus jis privalės baigti iki spalio 31 dienos.
Liftas turės būti pritaikytas negalią turintiems žmonėms, kelti iki 10 žmonių – 800 kg. Viduje integruotas LED apšvietimas, neslidžios ir nedegios dangos grindys.
Rajono Savivaldybės pastatas – keturių aukštų. Viršutiniame įsikūrusios įstaigos, reikalingos tiek žmonėms su negalia, tiek mamoms su mažais vaikais: Socialinių paslaugų centras, Psichologinė pedagoginė tarnyba.
Mažiau nei du mėnesius administracijos direktoriumi dirbantis Edmundas Toliušis teigia oficialių skundų, jog sunku kopti laiptais, negirdėjęs, tačiau ne vienas padejuoja, kad reikėtų lifto.
„Pats ne vienai mamai su vaiku krepšyje esu padėjęs“, – teigia direktorius.
Panevėžio rajono savivaldybės pastate planuojama iki spalio pabaigos įrengti liftą. G. Kartano nuotr.
„Šiuo metu nėra poreikio liftą įrengti“, – tvirtina Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Miesto centre, Laisvės aikštėje, įsikūrusiame Savivaldybės pastate panevėžiečiai aptarnaujami vieno langelio principu – pirmame aukšte įrengtame gyventojų priimamajame.
„Paslaugos teikiamos pirmame aukšte, asmenims, turintiems judėjimo negalią, patekimas į jas užtikrintas. Socialinių reikalų skyrius įrengtas taip pat pirmame aukšte ir užtikrintos galimybės į jį patekti asmenims su judėjimo negalia“, – teigė D. Vadluga.
Anot vedėjo, miesto Savivaldybė, norėdama užtikrinti efektyvų klientų aptarnavimą, pirmenybę teikia klientų aptarnavimui nuotoliniu būdu, o prie centrinio įėjimo įrengta pašto dėžutė gyventojų prašymams, raštams ar kitiems dokumentams pateikti.
„Atsakymai į pateiktus prašymus ir raštus išsiunčiami nurodytu namų arba el. pašto adresu“, – pakomentavo D. Vadluga.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša, išgirdęs, kad rajono Savivaldybė planuoja įrengti liftą, apsidžiaugė.
„Labai gera žinia. Pagaliau nors viena Savivaldybė pasirūpins liftu“, – sako sąjungos atstovas.
„Aš nebijau, kad mane liestų. Tik bijau, kad mane nešančiųjų nugaroms nebūtų blogai, nes esu sunkus.“
J. Dumša
Pasak J. Dumšos, žmonėms su negalia įstaigos, ypač biudžetinės, dar sunkiai pasiekiamos. Jis primena, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo vežimėlyje sėdintis Marius Markuckas.
„Jeigu būtų buvęs išrinktas į miesto Tarybą, kaip jis būtų patekęs į posėdžių salę? Kad specialistai pas interesantus ateina į pirmą aukštą – puiku, bet į aukščiau vykstančius renginius, pavyzdžiui, Tarybos posėdžius, žmonėms su negalia nėra šansų patekti“, – sako J. Dumša.
Anot jo, judantiems vežimėliais sudėtinga patekti ne tik į savivaldybių pastatus.
„Labai skaudu dėl kino centro „Garsas“. Jie organizuoja nemokamus renginius. Kai jį laikinai iškėlė, dabar Dieve, Dieve“, – sako panevėžietis.
Pasak jo, vienas Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos narys buvo gavęs dovanų bilietus į kiną, tačiau jo atsiprašyta, kad patekti neįmanoma.
„Net nekalbu apie privačius grožio salonus, odontologijos klinikas. Ten žmonėms su negalia – problemų problemos“, – dėmesį atkreipė J. Dumša.
Anot sąjungos pirmininko, jo negalia yra matoma, nes sėdi vežimėlyje. Tačiau, pašnekovo teigimu, yra žmonių, kurie atrodo iš liemens ir stuomens, bet jiems pakeisti sąnariai, turi širdies problemų.
„Ant kaktos neparašyta, kad žmogui blogai, bet laiptais vos užlips“, – sako J. Dumša.
J. Dumšos teigimu, judantiems vežimėliais sudėtinga patekti ne tik į savivaldybių pastatus. Jį patį vyrams teko užnešti į renginį Birtrampolio dvaro antrame aukšte. P. Židonio nuotr.
J. Dumša pažymi, jog daugelis galvoja, kad užteks nusipirkti laiptų kopiklį ir problema išsispręs. Tačiau šie kopikliai tinka tik vadinamiesiems neaktyviems vežimėliams, tai yra tokiems, kokie būna ligoninėse – aukšti, sulankstomi, gana sunkūs. Vadinamieji aktyvūs vežimėliai lengvesni, jais žmogus gali pats laisvai važinėti. Skirtingų tipų vežimėlių konstrukcija skiriasi – neaktyvūs sulankstomi neturi nugaroje vamzdžio, todėl gali prisispausti prie kopiklio.
J. Dumša pasakoja šiemet Bistrampolio dvare dalyvavęs renginyje, kuris vyko antrame aukšte. Nors kopiklis įrengtas, pašnekovą į antrą aukštą teko užnešti vyrams.
„Aš nebijau, kad mane liestų. Tik bijau, kad mane nešančiųjų nugaroms nebūtų blogai, nes esu sunkus“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, nėra objektų, kurių nebūtų įmanoma pritaikyti žmonėms su negalia. Geru to pavyzdžiu J. Dumša įvardija Gintaro muziejų Palangoje.
„Paveldų paveldas, o įrengė liftus, tinkamus priėjimus ir visiems gerai“, – džiaugiasi J. Dumša.
Jo nuomone, problema greitai išsispręstų, jei nebūtų suteikiama teisė dirbti patalpose, nepritaikytose žmonėms su negalia.
„Įvestų sąlygą, kad darbo patalpos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, ir problemų neliktų“, – įsitikinęs panevėžietis.
