-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar 2017 metais Vyriausybė davė leidimą reorganizuoti penkias Lietuvos probacijos tarnybas į vieną bendrą vienetą. Tai – dalis planuojamos Kalėjimų departamento reformos, kuria siekiama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, centralizuoti šių įstaigų bendrąsias funkcijas, optimizuoti biudžetinių įstaigų valdymą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti probacijos ir bausmių vykdymą.
Nors, regis, viskas skrupulingai aptarta, visgi neišspręstų klausimų yra ne vienas. Vietos, kur įsikurtų naujas darinys, klausimas taip pat buvo paliktas atviras ir ginčytinas. Akivaizdu, jog aukščiausieji šalies pareigūnai niekaip negalėjo apsispręsti, kuriame mieste įkurti bazę. Iš pradžių geografiškai patogiu miestu vadintas Panevėžys buvo nurašytas dėl ir taip per didelio valstybinių įstaigų skaičiaus, jo vietą netrukus užėmė Šiauliai.
„Įvertinus pačią struktūrą, infrastruktūrą ir tam tikrą Šiaulių specifinę paskirtį, manau, kad balansas galėtų būti surastas“, – tąsyk kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Tad kodėl priėmę, regis, visiems tinkamą sprendimą, Lietuvos galingieji vėl keičia savo pasirinkimą?
Dienraščio „Sekundė“ korespondentei teisingumo ministrės patarėja ryšiams su visuomene Jurgita Jacovskienė teigė, jog didžiausią įtaką sprendimui priimti padarė realus vietos ir situacijos Panevėžyje įvertinimas. „Atsižvelgėme į patalpų tinkamumą, logistikos dalykus. Buvo bendraujama su žmonėmis, įvertinami pastatai ir fizinės galimybės kurti centrą, nes tai yra viso regiono, visos Lietuvos centras“, – teigė ji.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog prasidėjus didžiosioms pertvarkoms bus vykdomas viešasis konkursas Lietuvos probacijos tarnybos vadovo pareigoms eiti. Preliminari data dar nėra numatyta, tačiau konkursas turėtų prasidėti pavasarį, neatidėliojant. Taip pat bus perskirstomos ir personalo funkcijos. Prognozuojama, jog reorganizacija bus baigta rugpjūčio mėnesį. Tam, kad viskas pavyktų, reikia sėkmingos darbų pradžios. Prieš didžiuosius pokyčius turi būti įvykdyta nemažai privalomų teisinių operacijų. M. Vainiutė patikino, jog įstatymas jau yra pasirašytas, buvo tik laukiama, kol bus pasirinkta vieta ir kitų techninio derinimo sprendimų.
Planuojama, kad po pertvarkos vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų sumažės, tačiau bus didinamas tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių žmonių skaičius. Trečdalis pareigūnų dirbs socialinį darbą, kiti – kontroliuojamąjį (tiesiogiai su nuteistaisiais).
Šiuo metu, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, asmenų, kuriems skirta probacija, skaičius yra gerokai išaugęs, tad ir probacijos tarnybą einančių pareigūnų krūvis nuo 2017-ų metų padidėjo apie 40 procentų. Teisingumo ministrė M. Vainiutė tvirtina, jog kartu su Kalėjimų departamento vadovybe ieško išeičių, kaip optimaliai suvaldyti ir stabilizuoti susidariusią situaciją. Planuojama, jog tam reikalingi sprendimai bus priimti ir įgyvendinti iki 2019-ų metų pabaigos.
Antradienį Panevėžio probacijos apygardos tarnyboje susirinkę 12 savivaldybių pareigūnai išgirdo atsakymus į daugiausia nerimo keliančius klausimus. Ir nors visi darbuotojai supranta, jog pertvarka yra reikalinga, o ateityje darbo sąlygos bus palankesnės, pareigūnai dar nesijaučia ramūs. Dėl pareiginės algos koeficiento pokyčių pradėjus dirbti naujai įsteigtoje tarnyboje bei dėl statutinio pareigūno statuso pasikeitimų perskirsčius funkcijas nerimaujančius darbuotojus ramino ir Kalėjimų departamento direktorius R. Krikštaponis.
„Atlyginimai nemažės, o kai kurioms pareigybėms ir didės. Rimtai svarstoma galimybė skirti papildomų etatų suvienodinti dabar esančiam netolygiam pareigūnų darbo krūviui“, – pareigūnus susitikime tikino R. Krikštaponis. Esami pareigūnai net ir pakitus jų funkcijoms išsaugos statutinio pareigūno statusą, tačiau naujai priimami, atitinkamų funkcijų neatliekantys darbuotojai bus vertinami pagal tiesiogines pareigas.
Dienraštis „Sekundė“ primena, jog Panevėžio apygardos probacijos tarnybos direktorius Edmundas Toliušis, jau 15 metų einantis šias pareigas, anksčiau yra sakęs, jog po reorganizacijos ketina išeiti į pensiją, nes nemato prasmės likti statutiniu pareigūnu dėl finansinių perspektyvų.
