-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Tik trečdalis mokinių kasdien vartoja vaisius ir daržoves, kas septintas mokinys kasdien savo dienos racioną papildo saldintais gėrimais ir saldumynais, tik pusė Lietuvos mokinių kasdien pusryčiauja“, – tyrimo rezultatus spaudos konferencijoje Seime pristatė instituto atstovas Tomas Vaičiūnas.
Lietuvos moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas yra atliekamas nuo 1994 metų, kas ketverius metus. Tyrime apklausiami 5–9 klasių moksleiviai, iš viso šiemet tyrime dalyvavo per 4 tūkst. moksleivių.
„Kas mus labai neramina, kad vis daugiau vaikų nevalgo pusryčių“, – tyrimo rezultatus pristatė T. Vaičiūnas.
Tyrimo duomenimis, darbo dienomis pusryčių nevalgo 48 proc. moksleivių, o 2002 metais nevalgančių pusryčių buvo 28 proc. moksleivių.
Saldainius, šokoladą kasdien valgo 18 proc. moksleivių, o kasdien gazuotus saldžius gėrimus geria 12,9 proc. moksleivių.
Tuo tarpu fizinis aktyvumas – nepakankamas, teigė tyrimą pristatęs universiteto atstovas.
„Tik penktadalis mokinių kasdien yra fiziškai pakankamai aktyvūs, ir ši situacija stebint dinamiką yra absoliučiai stabiliai prasta, bet Lietuvos moksleivių fizinis neaktyvumas beveik nesiskiria nuo ES vidurkio“, – pažymėjo T. Vaičiūnas.
Anot universiteto lektoriaus, Lietuvos moksleivių burnos higienos įpročiai yra „labai prasti“.
„Sunkiai suvokiama 21 amžiuj ir, turint pakankamai raštingą vaikų visuomenę, situacija su burnos higiena. Tik apie 50 proc. vaikų per dieną du kartus valo dantukus, likusi vaikų dalis tiesiog to nedaro. Burnos higienos įpročiai labai prasti ir tai kelia nerimą, nes nuo pat 1994 iki 2018 metų tos tendencijos pakankamai neigiamos ir negerėja“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
1994 metais Lietuvoje vaikų, kurie rečiau nei du kartus per dieną valosi dantis, buvo 70 procentų.
Vertinant alkoholio tarp moksleivių suvartojimą, situacija gerėja, bet rodikliams gerėjant visoje Europos Sąjungoje Lietuva ir toliau lieka prasčiausioje vietoje.
„Situacija pakankamai negera, vienas iš šešių Lietuvos mokinių linkęs reguliariai vartoti alkoholį, ir alkoholio vartojimas yra dažnesnis vyresnėse klasėse, t. y. mūsų penktokai dar turi imunitetą rizikingai elgsenai, bet vyresnėse klasėse, po lytinio brendimo etapo, akceleracija stebima alkoholio vartojime“, – kalbėjo lektorius.
Tyrimo duomenimis, du ir daugiau kartų apsvaigę nuo alkoholio buvo 14,7 proc. moksleivių, 2006 metais šis rodiklis siekė per 25 procentus. Tuo tarpu bandžiusių vartoti alkoholį rodiklis siekia 45 procentus.
„Tendencijos yra gerėjančios, apskritai alkoholio suvartojimo Europos mastu tendencijos yra gerėjančios, bet bėda yra ta, kad mes ir toliau esame dugne, nes visoje Europoje gerėja šie rodikliai, t. y. vaikai, paaugliai, mažiau suvartoja alkoholinių gėrimų, tai mes ir toliau nebe pirmi tyrimo metai esame apačioje pagal alkoholio suvartojimą“, – pažymėjo T. Vaičiūnas.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti per Seimo Sveikos gyvensenos komisijos vadovo „valstiečio“ Dainiaus Kepenio surengtą spaudos konferenciją.
