Karpinių kūrimas reikalauja ypatingo kruopštumo, atidumo ir laiko.

Lietuvos istoriją atgaivina karpiniai

Panevėžio rajono savivaldybės viešąją biblioteką visą rugpjūčio mėnesį puošia karpiniai. Šie išskirtinio kruopštumo reikalaujantys darbai priklauso tautodailininkei Virginijai Jurevičienei.

Tiesa, tai tik pusė eksponatų, kita dalis džiugina Panevėžio reabilitacijos centro lankytojus.

V. Jurevičienė yra kupiškietė tautodailininkė, 2011 m. tapusi Tautodailininkų sąjungos nare. Menininkė visada mėgo piešti, vėliau susidomėjo sienų puošyba ir pradėjo pati mokytis naujo meno – karpyti iš popieriaus įvairius ornamentus.

Per tris karpymo dešimtmečius ji tapo Kupiškio tautodailininkų skyriaus pirmininke, apsigynė tautinio paveldo amatų meistro vardą, jos darbai eksponuojami Lietuvoje ir užsienyje. Visgi buvo laikas, kai šiuo menu neužsiėmė, nes galvojo, kad niekam to nereikia, bet nuo 2009 m. vėl grįžo ir jau rimtai užsiėmė karpymu, pradėjo rengti parodas.

V. Jurevičienė jau daugiau nei tris dešimtmečius karpo karpinius lietuvių liaudies motyvais.

Ypatingas dėmesys Lietuvos istorijai

„Man patinka studijuoti mūsų praeitį, mūsų padavimus, esu iškarpiusi daugybę karpinių Kupiškio padavimų tema“, – „Sekundei“ tvirtino V.Jurevičienė.

Moteris sako, kad šį savo hobį, virtusį tarsi antru darbu, laiko tautiniu paveldu. Tautodailė, kaip tautos dvasinės ir materialinės kultūros dalis, yra svarbi siekiant puoselėti savos valstybės kultūrą. V. Jurevičienei ypač svarbi Lietuvos praeitis.

„Pasižiūri į lietuvių tradicijas, o visa kita ateina savaime, nes esi lietuvis, to net negali paaiškinti, tiesiog viskas eina iš vidaus“, – pasakojo tautodailininkė.

Moteris yra išbandžiusi įvairias meno sritis, bet visgi jai artimiausia tai, kas susiję su Lietuvos šaknimis, iš ko mes esame kilę.

„Man patinka studijuoti mūsų praeitį, mūsų padavimus, esu iškarpiusi daugybę karpinių Kupiškio padavimų tema“, – dalijosi patirtimi V. Jurevičienė.

Menininkę žavi pasirinktos srities privalumai: „Tiems, kurie yra baigę ką nors susijusio su menu, kaip štampas yra uždėtas tas mokytojas, kuris juos mokė, o aš esu laisva: kaip sugebu, taip ir darau“.

Įkvėpimas kurti, pasak V. Jurevičienės, ateina nagrinėjant praeities simbolius ir padavimus. Norint sukurti norimą meno kūrinį, tenka įdėti nemažai darbo.

„Einu pas etnografus, aiškinuosi, ieškau medžiagos, tyrinėju“, – tvirtino tautodailininkė.

Tačiau tai nesudaro sunkumų, atvirkščiai – laikas prieš piešimą ir karpymą, pasak menininkės, yra labai įdomus ir tiesiog atgaiva dūšiai. Taip moteris prisideda prie savo šalies istorijos puoselėjimo. Kaip pati teigė, yra labai patriotiškas žmogus, todėl tokie tyrinėjimai teikia malonumą, atradimų džiaugsmą.

Ilgas procesas

Pats karpinio kūrimo procesas nėra lengvas ir greitas. Jis reikalauja ypatingo kruopštumo, atidumo ir laiko. Anot V. Jurevičienės, vienam kūriniui sukurti, priklausomai nuo darbo sudėtingumo, prireikia nuo savaitės iki mėnesio ar net poros metų.

Kai kūriniui visa reikalinga informacija surinkta, pradedama piešti, po to raižoma arba karpoma žirklėmis. Pastarasis procesas menininkei priimtinesnis, nes daug lankstesnis.

Nors darbo procesas malonus, V. Jurevičienė prisipažino, kad dar nebuvo nė vienu savo darbu visiškai patenkinta. Moteris visada atranda minusų.

Šiuo metu tautodailininkės sukurti darbai ne pas šeimininkę: vieni Turkijoje, kiti Lenkijoje, treti Lietuvoje – Panevėžyje, Kaune ir Raseiniuose.

Artimiausiu metu V. Jurevičienė planuoja jubiliejinę parodą, veda edukacines programas ir toliau kuria.