I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Lietuvos geriausieji – Panevėžio rajone

Lietuvos geriausieji – Panevėžio rajone

Į Panevėžio rajono Algirdiškio kaimą plūsta žmonės iš įvairiausių šalies kampelių.

Jau antrą dieną čia šurmuliuoja Lietuvos veislininkystės paroda, kurioje akį traukia įvairiausių dydžių, spalvų ir veislių plunksnuočiai, triušiai, avys, ožkos, arkliai, galvijai, alpakos, vilioja mugė, demonstruojama žemės ūkio technika ir vyksta galybė kitokių renginių.

Sutraukė šimtus dalyvių

„Kaip ir kiekvienais metais augintojai noriai dalyvauja, atveža eksponatus, parodo, ką praėjusiais metais pasiekė veislininkystės srityje, – pasakoja parodos rengėjos bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius. – Parodoje tikrai matysite per 400 eksponatų. Šiemet ji išskirtinė, nes šalia dar turime ir specializuotą mėsinių galvijų parodą.“

Į Algirdiškį kasmet augintojai atveža daug įvairiausių gyvūnų, tarp jų ir gana egzotiškų, tad lankytojus nustebinti jau sudėtinga.

„Net neįsivaizduoju tokių gyvūnų, kurių dar čia nematėme“, – sako N. Gricius.

Anot jo, parodoje pristatomos veislininkystės naujovės padeda ūkininkams rasti sprendimus, kaip išsilaikyti rinkoje esant netgi minimalioms produkcijos pardavimo kainoms.

„Žmonėms, kurie čia dalyvauja atvežę savo gyvulius, pagarba, kad jie išlaikė ūkius. Sakyčiau, kad iškentėjo. Pats žinau, ką kaimo žmogui reiškia auginti gyvulį su meile.“

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis džiaugiasi, kad tokiam renginiui pasirinktas šis kraštas. Anot jo, tai unikali galimybė matyti tikrą parodą, tikrąjį vaizdą, o ne virtualią.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tokios parodos reikalingumo Panevėžio rajone skeptikus sako tegalintis pakviesti apsilankyti joje.

„Kritikų visų pirma paprašyčiau atvažiuoti čia ir pasižiūrėti. Pamatę ne vien gyvulių, bet ir lankytojų gausą, supras, kad jos reikia“, – pabrėžė ministras.

Jo teigimu, apmaudu ir gaila, kad Lietuva, gyvulininkystę deklaruodama kaip prioritetinę šaką, daugiau tą daro visgi popieriuje, o ne praktikoje.

„Žmonėms, kurie čia dalyvauja atvežę savo gyvulius, pagarba, kad jie išlaikė ūkius. Sakyčiau, kad iškentėjo. Pats žinau, ką kaimo žmogui reiškia auginti gyvulį su meile“, – sako A. Palionis.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Gyvenimas su arkliais

Šiemetinė paroda prasidėjo netradiciškai – lietuviškų žirgų paradu. Dvikinkės, raitelius nešantys Lietuvos sunkieji arkliai sužavėjo ne vieną, o ypač, kai vadeliotojai ir raiteliai parodė, ką gali jų augintiniai – prašiuoliavo su vėjeliu. Šešiamečiu sunkiųjų veislės arkliu Sidu jojusi Jonavos rajono gyventoja Inga Čekanavičienė sako neįsivaizduojanti gyvenimo be šių gyvulių. Anksčiau jodinėjusi daugiau, dabar jau užsėdanti gana retai – sveikata neleidžia intensyviai jodinėti. Jos ūkyje auga šeši sunkiųjų veislės arkliai. Tarp jų – ir kumeliukai. Šie gražuoliai, moters teigimu, auginami ne vien dėl grožio, jie naudojami ir darbams.

„Anksčiau daug dirbome su arkliais – šienavome, grėbėme, arėme. Dabar ariame nedaug. Dauguma arklių laisvesni, bet sugalvojame, pasikinkome“, – pasakojo I. Čekanavičienė.

Nors ir masyvūs – bent jau Sidas sveria toną, – pasak ūkininkės, šios veislės atstovai labai gero charakterio.

„Gyvenimo neįsivaizduoju be arklių. Nuo pat mažumės su jais. Sakė, kad vaikščioti išmokau vėliau nei joti. Esu užaugusi ant arklių. Tai patys geriausi pasaulyje gyvūnai“, – šypsosi jonaviškė.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Išmoko kirpti ir verpti

Ukmergiškė Ingrida Pliopaitė-Bataitienė į Algirdiškį atvyko su angoros veislės triušiais. Jų augina tris dešimtis. Švelniakailiai pūkų kamuoliai duoda vertingos vilnos. Pasak augintojos, šių triušių vilna yra net kelis kartus šiltesnė nei avies ir „nekanda“ odos. I. Pliopaitės-Bataitienės teigimu, surinkti kilogramą triušio vilnos visiškai nesudėtinga, mat šiuos ilgaausius reikia kirpti kas tris mėnesius.

„Per metus vienas triušis tinkamos verpimui vilnos užaugina nuo 500 gramų. Kadangi triušiai būna skirtingo dydžio – nuo 3,5 iki 5 kilogramų – nuo didesnio galima surinkti ir iki kilogramo vilnos“, – pasakoja augintoja.

Anot jos, angoros veislės triušiams dėl jautresnės virškinimo sistemos tenka labiau taikyti maistą ir labai svarbu reguliariai kirpti. Ingridai net pačiai teko išmokti kirpti augintinius, nes ne visos gyvūnų kirpyklos to imasi. Be to, triušių augintoja išmoko ir senojo amato – verpimo.

„Kai nusipirkau pirmus triušius, galvojau, namuose yra močiutė – nebus vargo dėl verpimo. O ji sako: kodėl tu negali? Sėsk ir verpk. Teko išmokti“, – juokiasi I. Pliopaitė-Bataitienė.

Angoriniai triušiai šiai augintojai – ne verslas, o pomėgis.

„Šitie triušiai yra labai gero būdo, galima kaip katiną myluoti, šukuoti ar žaisti“, – sako ukmergiškė.

Galerija

Komentarai

  • Paroda kam??? žmonėms, tai ir pasirūpinkite žmonėmis.Galėjote daugiau reklamos, na ir kokių autobusiukų žmonėms pavežti, juk visur striuka su transporto stovėjimu.Būtume sumete centukų ir įėjimo mokestį.Kažkaip mažoka protingų žmonių masiniams renginiams organizuoti.

    • labai teisingai pastebėta…tai geriau nei Selo koncertas Panevėžyje…..kur žiūri ir kam skiria pinigėlius Žemės ūkio ministerija ši……

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų