-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.
Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė tvirtino, kad dabar nėra reikšmingų argumentų atsisakyti taikomos formulės. Pasak jos, MMA kėlimas daro teigiamą poveikį gyventojų pajamoms ir tuo pačiu vartojimui, o tai teigiamai veikia visą ekonomiką.
„Galima tik priminti, kad sutarta formule siekiama mažinti atlyginimų nelygybę, siedami MMA augimą prie VDU atsižvelgiame į bendrą situaciją: jeigu vidutiniškai visi atlyginimai auga dėl įtampos darbo rinkoje, tai tiesiog tiems mažiausiai uždirbantiems padedame, kad jie per daug neatitrūktų, neatsiliktų nuo viso vidutinio augimo“, – pristatydama LB siūlymą Trišalei tarybai teigė K. Tamoševičienė.
Tačiau, pasak jos, reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis ir ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas.
„Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimą dėl MMA priėmimą ar MMA didinimą dalimis“, – sakė LB atstovė.
ELTA primena, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo didesnė minimali mėnesinė alga (MMA). Ji šiemet didėjo iki 730 eurų prieš mokesčius. Numatyta riba yra 13,7 proc. didesnė nei 2021-aisiais. Taip pat nuo 3,93 iki 4,47 euro buvo padidintas ir minimalus valandinis atlyginimas.
