V. BULAIČIO nuotr.

Lietuviškų orų kaprizai stebinti nebeturėtų

Sekundė
Rasa Karvelytė
Aktualijos
2018.03.03 17:00

Orais besiskundžiantys lietuviai dažnai gėdijami, jog turėtų būti dėkingi gyvendami krašte, kurio neniokoja nei uraganai, nei galingi žemės drebėjimai ar cunamiai.

Mūsų šalis geografiškai išsidėsčiusi vėsiojo vidutinio klimato zonoje su vidutinio šiltumo vasaromis bei vidutinio šaltumo žiemomis. Tiesa, pastarąją išginęs pavasaris, akivaizdu, tik kalendorinis.

Būta ir rekordinių šalčių

Bet permainingomis žiemomis Lietuvoje nieko nenustebinsi. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šalį yra kaustę ir kur kas didesni speigai, nei šiųmečiai. Žemiausia užfiksuota žiemos oro temperatūra yra kirtusi keturiasdešimties laipsnių ribą.

Pirmieji bauginantys skaičiai fiksuoti dar 1940-aisiais. Tų metų sausio 17 dieną Varėnoje oro temperatūra buvo nukritusi iki stingdančių –40,5 laipsnio. Po pusantro dešimtmečio, 1956-ųjų vasario 1 dieną, termometrų stulpeliai rodė net –42,9 laipsnio. Absoliutus paros oro temperatūros rekordas tąkart užfiksuotas Šiaurės rytų Lietuvoje, Utenoje.

Anot klimatologų, gyventojai paprasčiausiai pamiršta, jog šalčio bangų, kai temperatūra krenta žemiau –20 laipsnių, pasitaiko kiekvieną žiemą. O beveik prieš pusšimtį metų, 1969-aisiais, Panevėžį buvo uždengę, kaip atrodė, niekad nesibaigsiančios pūgos debesys. Ji tęsėsi 78 valandas 25 minutes ir yra pripažinta ilgiausia stichine pūga per visą šalies istoriją.

Kovas – ypatingas mėnuo

Pavasaris į Lietuvą atkeliauja dažniausiai kiek vėluodamas ir didžiąją dalį šalies nudžiugina tik apie kovo vidurį. Dėl vyraujančių anticiklonų pavasarį iškrenta mažiausiai kritulių, tad klimatologai panašų scenarijų numato ir šiais metais.

Visgi šį mėnesį vyraus kiek šaltesni nei įprasta orai, pavasaris įsibėgės labai lėtai: šils pamažu, staigių temperatūros pokyčių neturėtų pasitaikyti.

Beje, 1931 metų kovą būta kaip niekad smarkaus snygio, labiausiai kliudžiusio Laukuvą. Ten sniego danga siekė net 94 centimetrus ir yra pripažinta storiausia.

Lietuvos hidrometeorologijos stoties archyvuose kovo mėnesį užfiksuotas ne vienas ir ne du rekordai. Pirmas pavasario mėnuo ypatingas savo temperatūrų kontrastais. Štai 1964 metų kovo 8 dieną orų rekordais garsioje Varėnoje užfiksuotas –37,5 laipsnio speigas, o jau po ketverių metų Kybartuose – šilumos rekordas: ten kovo pabaigoje termometrai rodė 21,8 laipsnio šilumos.

Hidrometeorologų archyvuose sukaupta daugiau įdomių faktų apie kovą. Pavyzdžiui, 1969 metais Dusetose dirvožemio įšalas siekė 146 centimetrus. Tais pačiais metais Vidurio Lietuvoje, Kaune, įsismarkavęs gūsingas vėjas siekė net 38 m/sek. ir šėlo ilgiau nei 12 valandų. O 1994 metų kovo 9–10 dienomis Vilniaus oro uostas net 15 valandų skendėjo tiršto rūko pataluose.