-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Turguje nuo spalvų net raibsta akys, bet akivaizdu, kad kol kas karaliauja braškės. Prekystaliai lūžta nuo uogų gausos. Galima rasti ir ką tik skintų lietuviškų, ir atvežtinių lenkiškų braškių. Tiesa, jų kaina skiriasi per pusę. Lenkiškų braškių kainos svyruoja nuo dviejų iki trijų su puse euro už kilogramą, o lietuviškų kai kur siekia ir septynis eurus.
Kaip pasakojo sekmadienį pirmą savo braškių derlių atvežusi ūkininkė Nijolė Čepaitienė, už kilogramą braškių ji prašanti septynių eurų, nes tai pačios pirmosios uogos. Šiemet dėl itin šalto pavasario net ir po danga augintų braškių pirmieji žiedai nušalo, tad derlių teko pradėti imti gerokai vėliau ir jis gerokai skurdesnis.
M.Garucko nuotr.
„Kol pradeda žydėti, braškes auginame po danga, bet ir saugant nušalo kai kurie žiedai. Pernai metais savo uogų sezoną atidarėme dešimt dienų anksčiau, o šiemet labai nusivėlinome. Pirmosios braškės visada brangesnės, bet po poros savaičių jau turėtų pigti“, – „Sekundei“ tvirtino ūkininkė.
Nors ir Lenkijos ūkininkai guodėsi, kad nušalo braškių derlius, tačiau akivaizdu, kad uogų iš kaimyninės šalies turguje netrūksta. N. Čepaitienei pikta, kad lietuvių augintojams privalu turėti šūsnį įvairių dokumentų ir sertifikatų, net higienos pasą, o atvežtinėms braškėms nereikia nieko. Todėl konkuruoti su lenkiška produkcija darosi vis sunkiau.
Savo uošvio augintomis braškėmis prekiaujantis Karolis Karpickas taip pat teigė, kad lietuviškų braškių kaina atbaido pirkėjus. Priklausomai nuo dydžio, lietuviškas braškes jis pardavinėja po 6 ir 6,5 euro už kilogramą, o tik ryte nuskintos šviežios kvepiančios braškės kainuoja ir visus septynis eurus. Nors pirkėjų trūkumu jis negali skųstis, tačiau eilės prie prekystalio nesidriekia.
„Pirmųjų braškių kainos visuomet gąsdina, bet ūkininkas iš šių braškių tik ir uždirba, nes vėliau ką gauna iš uogų pardavimo, sumoka už jų priežiūrą ir auginimą. Įprastai priskindavome apie 120 kg per dieną, o šiemet – tik 60, bet kainos pakilo labai nežymiai”, – pasakojo K. Karpickas.
Jeigu lietuviškų braškių augintojai priversti laukti klientų, prekiaujantieji lenkiškomis vos spėja suktis. Iš Lenkijos atvežtomis braškėmis, trešnėmis ir šilauogėmis prekiaujanti Ona Nikštelienė džiaugėsi puikia prekyba. Prieš pirkdami žmonės visuomet pasiteirauja, iš kur atvežtos uogos, bet kilmės šalis nebėra svarbiausias rodiklis. Daugeliui svarbu kaina ir uogų skonis.
„Perka tikrai gerai, žmonėms dažniausiai nebėra skirtumo, iš kur atvežtos uogos, svarbu, kad būtų prieinama kaina. Nors perka ir šilauoges, trešnes, bet daugiausia braškes. Jeigu iš pradžių pirkdavo vos po pusę kilogramo, dabar – ir po du, ir po keturis kilogramus uogų“, – gera prekyba džiaugėsi O. Nikštelienė.
Atvežtinėmis uogomis prekiaujanti Sigita Latvienė taip pat teigė, kad panevėžiečiai mieliau rinktųsi lietuvišką produkciją, tačiau dėl jos brangumo perka lenkiškas uogas.
„Negaliu sakyti, perka ir lietuviškas braškes, bet ne visi sau gali leisti už kilogramą uogų mokėti septynis eurus. Tuo tarpu lenkiškų braškių kilogramas pas mane kainuoja tris eurus, bet paskanauti dažniausiai perka po pusę kilogramo. Visi laukia, kol atpigs lietuviškos braškės, nors vargu, ar daug atpigs, kai toks šaltas pavasaris buvo“, – kalbėjo prekeivė.
Jos teigimu, net bitės tokį pavasarį nenorėjo dirbti, tad ir medaus šiemet gerokai mažiau. Šviežio medaus kainos pasiekė rekordines aukštumas – kilogramas naujo derliaus medaus dabar kainuoja aštuonis eurus, kai pernai medaus kaina siekė šešis eurus. O senas medus jau išparduotas.
„Pagal bitučių elgesį matyti, kad pavasaris tikrai buvo ne koks. Tik dabar pradėjo nešti medų, jeigu orai bus geri, gal bus ir daugiau medaus. Nesinori tikėti, kad visa vasara bus tokia šalta. Nepamenu, kada medus kainavo po aštuonis eurus, tad žmonės perka po mažą induką, kad galėtų paskanauti šviežių agurkų su medumi“, – sakė S. Latvienė.
M.Garucko nuotr.
Turgaus lentynos nukrautos ne tik uogomis, bet ir šviežiomis daržovėmis bei žalumynais. Jų kainos – labai įvairios. Pavyzdžiui, šviežių bulvių kilogramas kainuoja apie vieną eurą, už kopūstų kilogramą teks atseikėti nuo aštuoniasdešimt centų iki vieno euro.
Pomidorų kainos, priklausomai nuo rūšies ir dydžio, svyruoja nuo euro iki pusantro, agurkai – nuo šešiasdešimt centų iki euro. Už ryšulėlį ridikėlių močiutės prašo penkiasdešimt centų, tiek pat kainuoja ir svogūnų laiškų pundelis.
Ne vieną dešimtmetį savo užaugintomis daržovėmis prekiaujanti Karsakiškio ūkininkė Vilma Samienė sakė, kad daržovių kainos, lyginant su praėjusiais metais, praktiškai nesikeitė, nors šiemet gamta itin nedraugiška buvo ūkininkams.
Kelti kainų jie negalintys, nes nebeliks pirkėjų visai. Nors sėklų, trąšų, kuro kainos gerokai išaugo, jie savo produkcijos nebrangino. Tiesiog daugelį darbų stengiasi nudirbti patys, kad kuo mažiau reikėtų samdyti papildomų darbuotojų, nors tenka per parą dirbti ir po 18-20 valandų.
„Kiek įmanoma, stengiamės viską daryti patys, nes kitaip nieko neuždirbsime. Žmonių kasmet vis mažiau, dirbantys paprastai apsiperka prekybos centruose, o pas mus daugiausia ateina pensininkai. Jie jau būna palyginę kainas visuose prekybos centruose ir pas kitus turgaus prekeivius, tad renkasi ten, kur pigiausia. Ir prekyba paprastai pagyvėja pensijų ar pašalpų mokėjimo savaitę“, – pirkėjų ypročius atskleidė V. Samienė.
Tiesa, šviežių daržovių į turgų užsuka ir darbingo amžiaus žmonės, ieškantys sveikesnių ir šviežesnių produktų. Jiems kaina nebėra tokia svarbi, pirmenybę teikia kokybei. Deja, tokių žmonių Panevėžyje kasmet mažėja.
„Labai jaučiame emigracijos pasekmes – kasmet pirkėjų ratas traukiasi, praktiškai visai neliko jaunų žmonių“,– apgailestavo V. Samienė.
„Sekundės“ kalbinti pirkėjai teigė, kad pirmosios uogos ir šviežias derlius ir atviliojo juos į turgų. Kartu su vyru apsipirkti atėjusi Lidija Žilinskienė pirmiausia stabtelėjo prie braškių. Ilgai nedvejojusi ji nusipirko pusę kilogramo lietuviškų uogų. Moteris teigė, kad jau praėjusią savaitę ragavo braškių, bet tąkart pirko lenkiškas, o dabar norinti šiek tiek pasilepinti ir lietuviškomis uogomis.
„Lietuviškos braškės brangokos, bet gal mažiau purkštos. Lenkiškos net blizga nuo chemijos. Tiesa, pirmą kartą pirkau lenkiškas, nes lietuviškų dar nebuvo, tik kad labai rūgščios papuolė. Kartais galime sau leisti pasilepinti ir gardesniu kąsneliu“, – šypsosi L. Žilinskienė.
Kiek pilnesniu krepšeliu iš turgaus išėjusi Milda Žadeikienė atviravo, kad į turgų užsukanti ne taip ir retai. Jų šeima praėjusių metų pabaigoje pasipildė naujų nariu, tad čia ji užsukanti šviežių daržovių bent kartą per savaitę.
„Mažyliui įvairias daržovių košes verdu pati, tad norisi, kad jis gautų kuo šviežesnį ir kokybiškesnį maistą. Prekybos centruose dažniausiai visos daržovės atvežtinės ir nežinia, kaip augintos. O turguje galiu nusipirkti iš močiučių, kurios tikrai nepurškia daržovių trąšomis. Ir dabar ieškojau būtent ne pas stambius ūkininkus, o močiutes augintų braškių, bet šių dar teks palaukti“, – sakė panevėžietė.
