Prieš beveik keturis dešimtmečius Panevėžyje duris atvėręs restoranas „Vakarinė žara“ visoje Lietuvoje garsėjo prabanga. M. Garucko nuotr.

Legendinė „Žara“ – naujose rankose

Legendinė „Žara“ – naujose rankose

Prieš beveik keturis dešimtmečius Panevėžyje duris atvėręs restoranas „Vakarinė žara“ visoje Lietuvoje garsėjo prabanga. Į jį važiavo ne tik vietinis, bet ir šalies elitas.

Anų laikų interjero restoraną jo ilgametė direktorė ir savininkė Birutė Bernatonienė neseniai pardavė kaimo turizmo ir kavinių verslą valdančiam Dainiui Januškevičiui. Buvusi savininkė teigia laukusi tokio pirkėjo, kuris išlaikytų šitos įstaigos autentiškumą ir vientisumą, juk „Vakarinė žara“ liko vienintelis toks restoranas Panevėžyje.

1983-iaisiais, duris lankytojams atvėręs restoranas „Vakarinė žara“ tuomet buvo vienas prabangiausių ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje. Nuo pat pirmosios atidarymo dienos jame dirbanti B. Bernatonienė pasakoja, kad investicijos į restoraną buvo skaičiuojamos ne tūkstančiais, o milijonais rublių. Vien patalpas vis dar puošiančių vitražų kaina net šiais laikais atrodo solidžiai. Dailininkės vitražistės Irenos Lipienės meno kūrinys „Saulės pulsavimas“ specialiai „Žaros“ restoranui buvo gaminamas Beriozovkoje, Baltarusijoje. Daugelis sovietmečiu gamintų vitražų sunaikinti laiko ar vandalų, tad dabar toks išlikęs meno kūrinys tapo itin didele vertybe. Visas restorano interjeras buvo derinamas būtent prie šio garsiojo vitražo.

Pavadinimą „Vakarinė žara“ restoranas gavo taip pat neatsitiktinai – jo erdvėse vyrauja raudona spalva, tarsi besileidžianti saulė būtų nudažiusi visas erdves. Visos interjero detalės – nuo sienų apmušalų, kiliminės dangos iki medienos apdailos ir apšvietimo – buvo suderinta iki smulkmenų. Iki šių dienų išliko specialiai restoranui pagaminti šviestuvai raudonais gaubtais. Išliko ir ypatingiems svečiams, valdžios atstovams kadaise skirta salė, kurios interjeras dvelkė išskirtine prabanga – specialiai iš Taškento pakviesta dizainerė įvairiais raštais išsiuvinėjo prabangų šilką, kuriuo apmuštos sienos. Į šią salę patekti paprastiems mirtingiesiems anais laikais nebuvo paprasta.

Ilgainiui nuo laiko šilkas sudūlėjo, tad teko jį pakeisti tokios pat spalvos, bet jau kitais audiniais.

„Pats dabar jau amžinatilsi Algirdas Brazauskas įdėjo daug pastangų, kad „Žaros“ restoranas būtų atidarytas. Tai buvo pats prestižiškiausias restoranas, įrengtas pagal aukščiausius to laikmečio reikalavimus – nuo interjero, patalpų išdėstymo iki patiekalų valgiaraščio ir pateikimo. Itin griežti reikalavimai buvo keliami higienai. Savotiškas restoranų etalonas“, – pasakojo jau 36-erius metus šiame restorane dirbanti B. Bernatonienė.

Visą straipsnį skaitykite balandžio 3 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ dienraštyje. 

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite