Panevėžio savivaldybės tarybai pakeitus įkainius už lauko reklamą, verslininkai šokiruoti. Nuo šiol nemažai daliai jų už reklamą teks pakloti net dešimtis kartų didesnes ir ne vienai smulkiajai įmonei vargiai įkandamas sumas.
Savivaldybės vyriausiasis dizaino specialistas tvirtina, kad tikriausiai jau niekur Lietuvoje nebėra likę tokių įkainių, kokie mieste galiojo daugelį metų, o ir pati ankstesnė tvarka prieštaravo teisės aktams. Įkainius pakėlusi Savivaldybė motyvuoja siekianti pagaliau sutramdyti įsisiautėjusią nelegalią reklamą mieste.
Panevėžyje veikiančios reklamos agentūros atstovė Rasa Duobienė sako, kad dėl naujųjų rinkliavų susirūpinusi miesto reklamos gamintojų bendruomenė. R. Duobienės teigimu, anksčiau leidimas iki 10 kvadratinių metrų reklamai kainavo 58 eurus penkeriems metams, o nuo 10 kv. m – 116 eurų. Dabar 144 kvadratinių metrų reklama ant kokios gamyklos stogo metams kainuotų daugiau nei 5 000 eurų, o penkeriems metams – kone 26 tūkst. eurų.
„O būtų buvę 116 eurų“, – kainų skirtumą palygino R. Duobienė.
Be to, pagal naują tvarką numatyta, kad jei pastatas yra istorinėje miesto zonoje, įkainis dauginamas iš dviejų. R. Duobienės manymu, nauja tvarka labiausiai kirs smulkiajam ir vidutiniam verslui, norinčiam miesto centre atsidaryti, pavyzdžiui, kavinukę, parduotuvę ir panašiai.
„Jeigu penkeriems metams išeis kokie 5 000 eurų vien už reklamą, niekas nenorės tiek mokėti ir tikriausiai atsisakys verslo. Kaip išreklamuoti verslą nesireklamuojant?“ – baiminasi R. Duobienė.
Ji teigia kalbėjusi ne su vienu vietos verslininku. Išgirdę apie naujus mokesčius, šie jau ieško kitų būdų pasiskelbti apie save.
„Kyla klausimas, ar iš viso bendradarbiauti su Savivaldybe, ar reklamą kabinti nelegaliai ir laukti baudų, kurios gal mažesnės nei legali reklama?“ – R. Duobienė neatmeta tikimybės, kad gali atsirasti ir bandysiančiųjų rizikuoti.
Mokėjo simboliškai
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius mano, kad verslininkai tiesiog įprato prie mažų reklamos įkainių. Iki tol galiojusi tvarka buvo tokia, kad išorinė iki dviejų kvadratinių metrų reklama buvo nemokama. Nuo 2 iki 5 kv. m verslininkai mokėjo 29 eurus, nuo 10 ir daugiau kv. m mokėjo taip pat simboliškai. Ir tiek sumokėjęs verslas reklamuotis galėjo visus penkerius metus.
„Galėjo būti nors ir šimtas kvadratų, tačiau mokėjo tiek pat. Absurdas visiškas. Nei viename mieste taip nebuvo“, – sako A. Narkevičius.
Jis stebisi verslo argumentu, kad didesni mokesčiai smarkiai smogs smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jo teigimu, pagal naują tvarką smulkusis ir vidutinis verslas pirmuosius veiklos metus už išorinę reklamą mokesčio net nemokės, jei tik pateiks reikiamus dokumentus. Neapmokestinamos ir iki pusės kvadratinio metro iškabos ant gyvenamųjų namų, o ant negyvenamųjų – iki kvadratinio metro. Pusę rinkliavos kainos mieste turi dabar mokėti ir tie asmenys, kurie užsiima veikla savo privačioje nuosavybėje.
„Jei nuosavame sklype, nuosavame name žmogus įsirengia kirpyklą, jam taikoma 50 proc. nuolaida reklamos įkainiui“, – aiškina A. Narkevičius.
Visi kiti moka pagal naują tvarką – vienas kvadratinis metras įkainotas 36 eurais.
„Vilniuje arba Kaune imama 118 eurų, o ne 36. Tai kaip tada? Tenai jiems nėra daug, o Panevėžyje daug?“ – retoriškai klausia A. Narkevičius.
Reklamos įkainiai diferencijuoti pagal zonas. Istorinėje miesto dalyje išorinė reklama kainuoja du kartus brangiau. Be to, numatyta, kad, pavyzdžiui, languose, jei stovi manekenas, patalpų vidinėje pusėje kaba kažkoks plakatas, leidimas nereikalingas. Tokiais atvejais pakanka suderinti tokią reklamą su Savivaldybe, kad nebūtų teršiamas vaizdas.
„Bet nereikia suprasti, kad užklijuosiu visus langus reklaminėmis plėvelėmis ir nereikės leidimo, nes jos – vidinėje pusėje. Tai netiesa. Nesvarbu, kurioje jos pusėje, bet reklama ant lango yra reklama ir tam reikia leidimo“, – sako A. Narkevičius.
Miestas užterštas reklama
Savivaldybės specialistas abejoja, kad dėl prieštaringai verslininkų įvertintos naujos tvarkos mieste padaugės nelegalios reklamos. Jo teigimu, jau ir dabar jos apstu. Pasak A. Narkevičiaus, net ir tada, kai įkainiai už reklamą buvo simboliniai, nelegalios būta nemažai. Pasak jo, atsirasdavo net tokių piktnaudžiavimų, kai reklamą darydavo 1,99 kv. m dydžio – kad nereikėtų mokėti. O kai kurie įsigudrindavo užsikabinti keturias iškabas po 1,99 kv. m.
„Ant vienos pavadinimas, ant kitos adresas, ant trečios paslaugos pavadinimas, ant ketvirtos dar kažkas. Trūksta žodžių“, – piktinosi dizaino specialistas.
Reklamos įstatymas už be leidimo įrengtą reklamą numato baudą nuo 289 eurų iki kone 3 000 eurų. Panevėžyje tokių baudų nėra sulaukęs nė vienas.
„Vieną kartą, kai kas nors bus normaliai nubaustas pagal Reklamos įstatymą, gal ir kitiems praeis noras kabinti nelegalią reklamą“, – svarsto A. Narkevičius.
Anot jo, nelegalios reklamos pilna visur. Miestas vizualiai labai užterštas. Apstu reklamos, kuriai leidimai išduoti dar iki 2013 metų. Tad dalis didžiulių reklaminių stendų – nelegalūs. Mieste, pasak A. Narkevičiaus, pilna ir smulkių reklamų, užkabintų bet kur – ant tvorų, pastatų.
Trūksta susikalbėjimo
Panevėžio krašto pramonininkų konfederacijos prezidento Manto Gudo teigimu, yra keli dalykai, nepatinkantys verslo asociacijoms. Vienas jų – šnekėjimosi kultūros stoka.
„Svarbūs dalykai priimami neįsiklausius į realią situaciją, kaip įmonės gyvena, kiek gali mokėti, koks tas verslas. Tiesiog nueinama lengviausiu keliu, kažkaip teoriškai pasižiūrint vien tik į skaičius, nematant, kas už jų iš tikrųjų slypi. Tai yra tikrai liūdinantis dalykas“, – komentavo M. Gudas.
Anot jo, taip nutiko ne tik su reklamos, bet ir atliekų tvarkymo įkainiais. Savo poziciją miesto verslininkai trečiadienį išsakė Verslo tarybos posėdyje.
„Verslas pastatomas prieš faktą, gauna naujus nurodymus, naujus įkainius, todėl pasirenkamas šiurkštesnis, nemalonesnis kelias – skųstis, rašyti prašymus, peržiūrėti, domėtis, vėl grįžti prie tų klausimų“, – pažymi M. Gudas.