P. ŽIDONIO nuotr.

Laukia pretendentų perimti siauruko vairą

Laukia pretendentų perimti siauruko vairą

Dėl finansinių problemų tarp Panevėžio ir Anykščių sunkiai riedančiam legendiniam siaurukui ieškomas vadovas.

Susisiekimo ministerija paskelbė konkursą Aukštaitijos siaurojo geležinkelio įstaigos direktoriaus pareigoms eiti.

Skelbime nurodoma, jog vadovas ne tik privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokėti bent vieną iš užsienio kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių, išmanyti įstatymus, bet ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį kolektyvui, kuriame yra ne mažiau kaip 10 narių.

Būsimo direktoriaus atlyginimas siektų 1 tūkst. 575 – 1 tūkst. 858 eurų, tačiau priklausomai nuo įstaigos veiklos rezultatų ir pasiektų rodiklių, gali būti nustatoma kintama atlyginimo dalis iki 50 procentų.

Ministerija pretendentų į finansiškai sudėtingus laikus išgyvenančio siauruko vadovus laukia iki balandžio 26-osios.

Panevėžio ir Anykščių krašto istorinis pasididžiavimas be direktoriaus liko, kai iš šių pareigų paskutinę praėjusių metų dieną pasitraukė vos daugiau nei porą metų jas ėjęs Mindaugas Jucevičius.

Šiuo metu įstaigai laikinai vadovauja Infrastruktūros skyriaus vadovas Linas Čerauskas.

„Kalbėta su Susisiekimo ministerija dėl kelio ir tiltų remonto, turėjome viziją praplėsti savo kelią iki stiklo fabriko, bet dėl dabartinės pandeminės situacijos tie planai gali ir nusitęsti.“

L. Čerauskas

Vizijas priversti atidėti

Laikinasis direktorius neslepia, kad dėl nelengvos įstaigos padėties gali tekti atidėti kai kuriuos planus. Dėl karantino siaurukas jau kurį laiką visiškai sustojęs – nevykdoma jokia turistinė veikla, iš kurios įstaiga papildomai užsidirbdavo. Pasak laikinojo vadovo, šiuo metu vieninteliais finansavimo šaltiniais liko keturios dalininkės. Iš jų storiausią riekę siaurukui atriekia Susisiekimo ministerija, kasmet istoriniam traukinukui išlaikyti skirianti 200 tūkst. eurų. Pasak L. Čerausko, dar skirti po 15 tūkst. eurų per metus įsipareigojusios Anykščių ir Panevėžio rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybės.

„Žinoma, tai maži pinigai. Bet išgyvenome praėjusiais metais, kažkaip išgyvensime ir šiais. Kalbėta su Susisiekimo ministerija dėl kelio ir tiltų remonto, turėjome viziją praplėsti savo kelią iki stiklo fabriko, bet dėl dabartinės pandeminės situacijos tie planai gali ir nusitęsti. Šiais metais labiau koncentruojamės į infrastruktūros palaikymą“, – „Sekundei“ kalbėjo L. Čerauskas.

Laikinasis vadovas teigė konkurse į direktorius neplanuojantis dalyvauti.

„Man labai tinka Infrastruktūros skyriaus vadovo pozicija. Į ją atėjau, čia ir noriu būti“, – aiškino L. Čerauskas.

Buvęs vadovas M. Jucevičius anksčiau yra teigęs, jog ilgalaikė situacija įmonėje yra viena esminių jo sprendimo trauktis priežasčių.

„Įstaiga nėra blogesnėje situacijoje, nei radau prieš porą metų. Jokių investicijų į priekį negalime daryti, nes neturime tam finansų. Gyvename tik šia diena. Remontuojame, ką dabar reikia, o vizijų į ateitį negalime planuoti. Visi finansai skiriami atlyginimams ir infrastruktūrai prižiūrėti, dar reikia nors minimaliai mažinti skolas, o daugiau lėšų niekam nebelieka. Supratau, kad reikia eiti kitu keliu“, – pasitraukdamas sakė M. Jucevičius.

Konkursą paskelbusi Susisiekimo ministerija reikalauja, kad būsimas siauruko vadovas turėtų ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį kolektyvui, kuriame yra ne mažiau kaip 10 narių. A. REPŠIO nuotr.

Konkursą paskelbusi Susisiekimo ministerija reikalauja, kad būsimas siauruko vadovas turėtų ne mažesnę kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį kolektyvui, kuriame yra ne mažiau kaip 10 narių. A. REPŠIO nuotr.

Minimas teismuose

Pastaruosius keletą metų siauruką garsino ne tik organizuojamos teatralizuotos išvykos, bet ir skandalų šleifas.

Vasario viduryje Panevėžio apygardos teismas buvusį siauruko vadovą Vismantą Užalinską, įstaigos vairą laikiusį, iki jį perėmė konkursą laimėjęs M. Jucevičius, pripažino kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo vadovaujant viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. V. Užalinskui buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda. Taip pat buvo visiškai patenkintas „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ civilinis ieškinys ir V. Užalinskas įpareigotas atlyginti savo buvusiai darbovietei 20 tūkst. eurų žalą bei sumokėti 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Dar griežtesnį nuosprendį V. Užalinskas išgirdo kovą. Tas pats teismas skyrė jam puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus, didžioji dalis bausmės atidėta. Šios bausmės jis sulaukė už veiklą vadovaujant kitai viešajai įstaigai Siaurojo geležinkelio klubui. Teismas V. Užalinską pripažino kaltu dėl didelės vertės turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu. Teismo sprendimu iš jo valstybės naudai turės būti išieškota beveik 209 tūkst. eurų, tai yra tokia suma, kurią, kaip nustatė teisėjai, jis pasisavino iš klubo.

V. Užalinskas kategoriškai neigė savo kaltę. Nuteistasis apskundė abu nuosprendžius. Jo apeliaciniai skundai bus nagrinėjami šio mėnesio pabaigoje.

Krovinius pakeitė turistai

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis nutiestas prieš 125 metus, pirmieji krovininiai ir keleiviniai traukiniai pradėjo kursuoti 1899-aisiais.

2001 metais siaurukas nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais. Dabar tai muziejus po atviru dangumi – maždaug 70 km ruože išsidėsčiusių kultūros paveldo objektų kompleksas. 20 vertybių, esančių ruože Panevėžys–Rubikiai, yra paskelbtos aukščiausio apsaugos lygio – Lietuvos Respublikos saugomais kultūros paminklais. Tai depas, stotys, prekių sandėliai, kelias, tiltai ir kt.

Siauruko kelionė prasideda Panevėžyje, eina pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, per Anykščius, Bičionis ir baigiasi Rubikiuose.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų