P. Židonio nuotr.

Lapų krovikus drausmina ir inspektoriai, ir kameros

Lapų krovikus drausmina ir inspektoriai, ir kameros

Rudenį darbo padaugėja ne tik lapų grėbėjams, bet ir viešosios tvarkos inspektoriams. Vien per spalį dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo Panevėžyje jau nubausta apie dvi dešimtis asmenų, dar dalis tokių pažeidimų tebenagrinėjama.

Pastarosiomis savaitėmis Panevėžyje beveik šalia visų bendro naudojimo konteinerių aikštelių stūkso supiltos ne tik lapų krūvos, bet ir suversti kitokių atliekų, baldų, senų rakandų kalnai. Komunalininkai piktinasi vos spėjantys išvežti atliekas ir vėl užauga jų krūvos.

Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ tokius šiukšlintojus bando pričiupti šalia konteinerių aikštelių įtaisydama mobiliąsias vaizdo stebėjimo kameras. Užfiksuoti pažeidimai perduodami tirti miesto Savivaldybei.

Atliekų kalnai

Įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė sako net negalinti išskirti problemiškiausių vietų – rudenį šalia visų konteinerių aikštelių, net tų, kuriose kitu metų laiku būna tvarkinga, riogso šiukšlių krūvos.

„Tose vietose, kur įrengti informaciniai stendai, arba ten, kur laikinai sumontuojama kamera, suverčiama tikrai mažiau atliekų. Bet kai tik nuimame stendą arba kamerą, iš karto grįžtame prie to paties – atliekų kalnai vėl ima augti“, – pastebi J. Vingilytė.

„Panevėžio specialus autotransportas“ turi parengęs apie porą dešimčių tokių stendų, o pačių konteinerių aikštelių mieste – per šimtą.

„Gal ne kiekvienoje aikštelėje stovės po stendą, bet tikrai didinsime jų skaičių“, – teigia įmonės atstovė.

Visgi, anot jos, jei nuėmus stendą vėl šalia konteinerių suverčiami kalnai, rodo, kad gyventojų savimonė nesikeičia.
„Turėtų labai smarkiai keistis žmonių suvokimas apie tinkamą atliekų tvarkymą. Ne nueiti lengviausiu ir patogiausiu keliu, bet atsikratyti atliekomis taip, kaip privalu“, – pabrėžė J. Vingilytė.

Miesto atliekų tvarkytojai sako net negalintys išskirti problemiškiausių vietų – rudenį šalia visų konteinerių aikštelių, net tų, kuriose kitu metų laiku būna tvarkinga, riogso šiukšlių krūvos. P. Židonio nuotr.

Sumoka visi

Jei į lapų krūvas primaišoma daug kitokių atliekų, kurių neįmanoma išrinkti, jos į sąvartyną pristatomos ne kaip žaliosios, o kaip gatvių valymo atliekos. J. Vingilytės teigimu, už toną į regioninį sąvartyną Dvarininkų kaime nuvežtų vadinamųjų gatvės valymo atliekų tenka mokėti 51,12 euro be PVM.

Nuo Naujųjų šis mokestis kils iki 63,98 euro be PVM.

O žaliosios atliekos sąvartyne priimamos nemokamai – bendrovei kainuoja tik jų surinkimas.

J. Vingilytė skaičiuoja, kad visiems panevėžiečiams per kišenę kertančių brangių atliekų per metus į sąvartyną pristatoma apie 1500–2000 tonų.

„Susidaro nemenka suma, kurią reikia sumokėti sąvartyno operatoriui už atliekų priėmimą. O juk dar kainuoja ir atliekų surinkimas“, – primena atliekų tvarkytojų atstovė.

Specialūs konteineriai nepasiteisino

Prieš keletą metų rudenį Panevėžyje būdavo pastatomi specialūs konteineriai, skirti vien žaliosioms atliekoms.

Pasak J. Vingilytės, tokios praktikos atsisakyta kaip nepasiteisinusios – gyventojai į juos primesdavo visko, todėl labai didelę dalį tokių konteinerių tekdavo išvežti ne kaip žaliąsias, bet kaip brangias mišrias atliekas.

Dabar lapai ir kitos žaliosios atliekos iš gyventojų nemokamai priimamos specialiose aikštelėse Savitiškio, Senamiesčio, Pilėnų gatvėse. Pasak J. Vingilytės, į jas žmonės tiesiog plūsta.

„Srautas be galo didelis, ypač savaitgaliais. Labai smagu, kad gyventojai pamažu įpranta atliekas atvežti į tam skirtas vietas“, – pastebi Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė.

Pirštu beda į daugiabučius

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas taip pat pripažįsta, kad panevėžiečiai įpratę visas atliekas versti į krūvą.

„Gerai, jei tik baldą ant lapų užverčia – galima jį nukelti. Bet jeigu suverčia smulkias šiukšles, tokių išrūšiuoti nebėra galimybės“, – sako S. Vainauskas.

Anot jo, paradoksas, kad daugiabučių bendrijos samdo teritorijos prižiūrėtojus, kuriems gyventojai moka pinigus, tačiau kažkodėl tokių tvarkytojų sugrėbti lapai ar nupjauta žolė atsiranda šalia konteinerių. S. Vainausko teigimu, aplinkos tvarkymo paslaugas gyventojams teikiantys verslininkai turėtų patys tokias atliekas ir išvežti.

S. Vainauską stebina, kad prie konteinerių išaugus kalnams atliekų, panevėžiečiai juos puola fotografuoti, nuotraukas kelia į socialinius tinklus ir piktinasi ne tuos kalnus suvertusiais, bet kad niekas jų neišveža.

„Jei prikrovėte, gal truputį pasidžiaukite, jeigu jums taip gražu“, – ironizuoja įmonės atstovas.

Veža ir priekabomis

Panevėžio savivaldybė vien per spalį gavo 30 pranešimų dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Iš jų dėl 20 atvejų jau surašyti protokolai, likusieji dar nagrinėjami.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tvirtina, kad „Panevėžio specialaus autotransporto“ pateiktoje filmuotoje medžiagoje užfiksuoti asmenys paprastai nesunkiai nustatomi. Ją stebina, kad kalnus šiukšlių prie konteinerių atveža net priekabomis, užuot jas nuvežę į tam skirtas didžiagabaričių atliekų aikšteles.

„Jei veža, tai jau veža nemažai – ne šiukšlių maišelį. Prie konteinerių verčia ir statybines atliekas, ir baldus“, – pasakojo D. Svirelienė.

Iškviesti į Savivaldybę tokie pažeidėjai neretai bando šokdinti darbuotojus, aiškinti, kad konteineryje nebuvo vietos, todėl paliko maišelį šalia.

„Bet kai pamato užfiksuotą medžiagą, patiems gėda pasidaro. Tokių, kurie nesutiktų su mūsų priimtais sprendimais, dar nepasitaikė“, – teigia vedėja.

Gaudo ne tik inspektoriai

D. Svirelienė pripažįsta, kad pažeidėjams aukso amžius buvo pandemija, kai visi privalėjo dėvėti veido kaukes.
Teisės aktai numato, kad administracinio nusižengimo teisena turėtų tęstis dvejus metus. Tačiau tiek laiko ieškoti nufilmuoto pažeidėjo – per brangi administracinė našta.

Bauda pričiuptajam dėl šiukšlinimo ne vietoje pirmą kartą siekia nuo 30 iki 140 eurų, tačiau jei sumokama per dvi savaites, minimali baudos kartelė mažėja perpus.

„Tikrai neadekvatu pažeidėjo ieškoti dvejus metus ir skirti 15 eurų baudą“, – sako D. Svirelienė.

Per metus pakartotinai pagautam jau tektų kloti nuo 140 iki 600 eurų.

Pasak vedėjos, Panevėžyje neretas atvejis, kai apie tokius pažeidėjus praneša ir daugiabučių bendrijų pirmininkai, ir patys gyventojai.

Pranešant apie tokį pažeidimą svarbu nurodyti vietą ir galimą pažeidėją – jo vardą, pavardę ar bent namą, laiptinę, kurioje gyvena. Tai gerokai palengvina paiešką viešosios tvarkos inspektoriams.

Pati miesto Savivaldybė taip pat turi kilnojamąsias vaizdo kameras viešosios tvarkos pažeidėjams užfiksuoti.

 

Komentarai

  • Šeštadieniais apie pietus jau visos minėtos trys surinkimo aikštelės būna pilnai užkištos žaliosiomis atliekomis ir nepasirūpinama papildomais konteineriais,tai kur žmonėms jas dėti kai grįžtama iš sodų? Todėl ir krauna prie buitinių konteinerių. Vietoje to,kad sudarytų salygas tvarkingai išmesti žaliąsias atliekas yra grąsinama baudomis.

  • nusipeza ta Vingilytė – statykite konteinerius su siauromis angomis ir neprimes baldų. Mokesčius už sąšlavas imate, o problemos išspręsti nesugebate. Primenu, kad daugiabučiai valo savivaldybės teritoriją.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų