I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Laisvės kovų dalyvis palydėtas amžino poilsio

Laisvės kovų dalyvis palydėtas amžino poilsio

Panevėžyje į paskutinę kelionę palydėtas Laisvės kovų dalyvis, Tauro apygardos partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis.

Eidamas 95-uosius metus trečiadienį miręs J. Čeponis amžino poilsio atgulė Šlikų kapinaitėse. Šeštadienį šv. Mišias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo ir laidojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadai ir kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Pagerbti mirusioji atminimą atvyko Panevėžio valdžios atstovai.

Penktadienį partizaną J. Čeponį pagerbė ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius bei Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis.

Užuojautą mirusio Lietuvos laisvės kovotojo artimiesiems ir bendražygiams pareiškė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Netekome dar vieno partizano, dar vieno mūsų laisvės kovų dalyvio. Partizanai buvo tie, kurie savo krauju rašė mūsų laisvės istoriją. Tebūnie jų ryžtas, drąsa ir idealizmas pavyzdys mums visiems“, – rašoma prezidento užuojautoje.

„Partizanai buvo tie, kurie savo krauju rašė mūsų laisvės istoriją. Tebūnie jų ryžtas, drąsa ir idealizmas pavyzdys mums visiems.“

Prezidentas Gitanas Nausėda

„Jono Čeponio atminimas visiems laikams įkūnys mūsų laisvės kovų dvasią. Jo meilė Tėvynei yra pavyzdys, kokia yra meilė – atvira, iš tiesų tikra ir besąlygiška. Jo drąsa teįkvepia kartų kartas, o pasiryžimas išliks drąsos simboliu visiems laikams“, – rašoma Seimo pirmininko užuojautoje.

J. Čeponis 1947 metais buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 metais – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 metais per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas. Nuteistas 25 metams lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis. 1967 metais grįžo į Lietuvą.

1988 metais buvo vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys. Nuo 1992 metų – atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas.

1998 metais J. Čeponiui suteiktas kario savanorio statusas. 2012 metais išrinktas Panevėžio rajono garbės piliečiu.

J. Čeponis apdovanotas Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Nepriklausomybės medaliu, Savanorių medaliu, Šaulių sąjungos medaliu, Latvijos Aisargių žvaigžde, Latvijos kariuomenės Vado medaliu, Laisvės premija.

Galerija

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų