-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nepaisant, kad jau nuspręsta, jog šie metai bus paskutiniai, kai kas pusmetį tenka taikytis prie naujo laiko, Europos Sąjunga iki šiol neturi bendro sprendimo dėl laikrodžių sukiojimo. Susisiekimo ministerija mano, kad greičiausiai rodykles teks sukti ir pavasarį.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Agnė Kazlauskaitė sako, kad Europos Komisija direktyvą, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas, pasiūlė dar 2018 metų rudenį. Jos teigimu, šis pasiūlymas buvo pateiktas, be kita ko, atsižvelgiant į tų pačių metų vasarą Europos Komisijos surengtą apklausą. Jos metu sulaukta rekordinio – 4,6 mln. atsakymų skaičiaus. Dauguma – 84 proc. – respondentų pritarė minčiai nebesukioti laikrodžio rodyklių.
„Kad Europos Komisijos siūloma direktyva įsigaliotų, dėl jos turi sutarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, tai yra Europos Sąjungos valstybių vyriausybės. Europos Parlamentas 2019 metų kovą pritarė, kad sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021 metais. Dabar sprendimas yra Europos Sąjungos Tarybos rankose. Ji šiuo klausimu pozicijos dar nėra priėmusi“, – teigė A. Kazlauskaitė.
„Europos Parlamentas 2019 metų kovą pritarė, kad sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021 metais.“
A. Kazlauskaitė
Susisiekimo ministerija mano, kad Lietuva sezoninį laiką keis ne tik šį savaitgalį, bet greičiausiai dar ir pavasarį.
„Apmaudu, kad Europos Sąjunga po kelerius metus trukusių diskusijų negali pasiekti vieningo susitarimo dėl sezoninio laiko keitimo. Lietuva suinteresuota greitai ir koordinuotai išspręsti šią problemą, nes Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus kenčia nuo režimo, kuris nėra nei tinkamas šiuolaikiniam gyvenimo būdui, nei žmonių palaikomas“, – teigiama ministerijos „Sekundei“ atsiųstame atsakyme.
Jau nuo sekmadienio tamsūs vakarai bus ilgesni – Susisiekimo ministerija mano, kad Lietuva sezoninį laiką keis ne tik šį savaitgalį, bet greičiausiai dar ir pavasarį. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva buvo viena tų šalių, kurios nelaukdamos įvykdė reikalingus pasengiamuosius darbus – konsultacijas tiek su visuomene, tiek su verslu ir kitais subjektais.
„Lietuvos konsultacijos parodė, kad sezoninio laiko keitimo nutraukimas neturės neigiamo poveikio atskirų valstybių narių ekonomikai. Manome, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau užbaigti šį klausimą priimant bendrą ES sprendimą“, – teigė ministerija.
Jau seniai kalbama apie laiko kaitaliojimo poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. Organizmas prie pasikeitusio laiko adaptuojasi maždaug per dvi savaites. Du kartus per metus pasikeitus laikui, ypač pavasarį, padaugėja skundų sveikatos sutrikimais, nuovargiu, nuotaikų kaita.
Psichologas, psichoterapeutas, psichoanalitikas panevėžietis Nerijus Ogintas tvirtina, kad laiko kaitaliojimo pasekmės – ne vien paviršiniai nepatogumai, bet ir pokyčiai, vykstantys nematomoje dalyje.
N. Oginto nuomone, nepaisant, kuris laikas – žiemos ar vasaros – taptų nuolatiniu, bet kuriuo atveju bus nepatenkintų.
„Jei gyventume steriliomis sąlygomis, nesivystytų sugebėjimas tvarkytis su sunkumais, nesivystytų psichologinis imunitetas. Šiuo atveju tikrai bus nepatenkintų, bet iš principo reikia spręsti šią situaciją. Žvelgiant iš psichologinės pusės, mes arba pasitikėsime tais, kurie nusprendžia, arba kovosime, nes manysime, kad su mumis neteisingai pasielgė“, – pastebi N. Ogintas.
Pasaulyje pirmą kartą laiko keitimo idėja praktiškai įgyvendinta XX amžiaus pradžioje: vasaros laiką bandyta įvesti dar 1908-aisiais viename Kanados regionų, tačiau masiškiau tokia tvarka pradėta taikyti Pirmojo pasaulinio karo metais. Europoje pirmą kartą vasaros laikas buvo įvestas 1916 metų balandžio 30 dieną Vokietijoje. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, šitaip tikėtasi sutaupyti degalų ir juos panaudoti karo reikmėms. Sovietų Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, pirmą kartą vasaros laikas įvestas 1981 metais. Pirmą kartą Europos Sąjungos mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais.
