Laidotuvės, kai velionis šarvojamas vos valandai ar dviem, ką turbūt būtų buvę sunku įsivaizduoti dar prieš pora metų, tampa realybe.
Taip elgtis iš pradžių vertė užklupusi pandemija, kai išaugus mirtingumui tiesiog kaupėsi nepalaidotųjų karstai bei urnos. Tačiau labai greit pastebėta, kad nelabai ir būtina paromis budėti prie velionio karsto, tad prasidėjo greitosios, kitų dar ir smūginėmis vadinamos, laidotuvės. Visgi kaime velionis pašarvotas paprastai dar pabūna nors per naktį.
Panevėžyje veikiančių „Grauduvos“ laidojimo namų direktorė Aušra Bertulienė, paklausta, kaip pandemija pakeitė laidotuves, nedvejodama patikina, kad jos neįtikėtinai sutrumpėjo, tarytum žmonės suvokė: prie karsto rymoti dieną, kartais – naktį, paskui dar ir kitą pusdienį nebėra prasmės.
„Anksčiau iš laidojančiųjų artimąjį girdėdavau, kad reikia sulaukti daugybės iš įvairių vietų suvažiuosiančių giminių, dabar girdžiu, kad jie neturi laiko atvykti, tad nebėra prasmės ilgai laikyti pašarvotą velionį“, – teigė A. Bertulienė.
Ji sako susidariusi įspūdį, kad žmonės, ypač jauni, apskritai nebeturi laiko laidotuvėms.
Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 17 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.