-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Taip elgtis iš pradžių vertė užklupusi pandemija, kai išaugus mirtingumui tiesiog kaupėsi nepalaidotųjų karstai bei urnos. Tačiau labai greit pastebėta, kad nelabai ir būtina paromis budėti prie velionio karsto, tad prasidėjo greitosios, kitų dar ir smūginėmis vadinamos, laidotuvės. Visgi kaime velionis pašarvotas paprastai dar pabūna nors per naktį.
Panevėžyje veikiančių „Grauduvos“ laidojimo namų direktorė Aušra Bertulienė, paklausta, kaip pandemija pakeitė laidotuves, nedvejodama patikina, kad jos neįtikėtinai sutrumpėjo, tarytum žmonės suvokė: prie karsto rymoti dieną, kartais – naktį, paskui dar ir kitą pusdienį nebėra prasmės.
„Anksčiau iš laidojančiųjų artimąjį girdėdavau, kad reikia sulaukti daugybės iš įvairių vietų suvažiuosiančių giminių, dabar girdžiu, kad jie neturi laiko atvykti, tad nebėra prasmės ilgai laikyti pašarvotą velionį“, – teigė A. Bertulienė.
Ji sako susidariusi įspūdį, kad žmonės, ypač jauni, apskritai nebeturi laiko laidotuvėms.
Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 17 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
-
- :)
- 09:27 2021.09.17
-
- Panevėžietė
- 10:21 2021.09.17
-
- patriotas
- 19:58 2021.09.17
-
- Komentaror
- 00:35 2021.09.19
-
- vil
- 11:21 2021.09.17
Rodyti visus komentarus (5)Taip, po truputi tampame demokratiškais gyvuliais. Nebereikia nei maldų, nei giesmių palydint mirusiojo sielą į Dievo teismą. Neišvengiamai ir patys ten pateksime.
Aš kilusi iš nedidelio miestelio. Prisimenu kitokias laidotuves.Šarvodavo namuose, didžiajam kambaryje. Mirusįjį laidodavo tik trečią po mirties dieną. Eidavo atsisveikinti viso miestelio gyventojai. Duobę kasdavo kaimynai, draugai, gedulingus pietus darydavo namuose. Per pietus visi kalbėdavo prisimindami velionio gerus darbus, įvykius. Dabar viskas apvirto kitaip. Man baisiausia, kai iš ligoninės veža sudeginti., dar nespėjus ir sielai- dvasiai išeiti. Viskas keičiasi, viskas kinta ir kiekvienas supranta savaip.
greit matyt visai nebelaidos… per Wai-Fajų dūšią palydės. išprotėt baigia tauta, visiškai šakės…
Ko ten stovėt? Nebėra žmogaus, viskas.
Kokių dar giesmių, bet per naktį pašarvota palaikyti derėtų.