Labdaros drabužiai – į internetinę prekybą

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• Panevėžys
• 2024.07.13 07:45

Internetinėje parduotuvėje radusi labdarai į agentūrą „SOS vaikai“ nuneštą savo suknelę, panevėžietė Ilona neslepia pasipiktinusi. Žinia, kad pardavinėjami suaukoti daiktai, nustebino ir agentūros vadovę.

Prekyba į Panevėžyje, Rožių gatvėje įsikūrusią agentūrą „SOS vaikai“ suneštais daiktais draudžiama, anksčiau tai skelbė jų dalinimo vietoje kabėjęs užrašas.
Nutarus, kad ir patys žmonės puikiai suvokia, jog pardavinėti labdarą mažų mažiausiai negarbinga, užrašo nebeliko.
Visgi gerų žmonių paaukoti daiktai kartais atsiduria ant virtualaus prekystalio internete.

Įžvelgia negarbingą verslą

Panevėžietė Ilona sunkiai patikėjo, kai dukra ėmė pasakoti internete mačiusi pardavinėjamą labdarai paaukotą mamos suknelę.
„Suknelė buvo mažai dėvėta, paskutiniu metu jos nebevilkėjau. Kadangi rūbo nenešiojau, dukra įkalbėjo atiduoti labdarai. Ji suknelę ir nunešė dovanoti su kitais atiduoti atrinktais mūsų drabužiais“, – pasakoja Ilona.
Kad tai tikrai mamos suknelė, dukra suprato pamačiusi ant kišenėlės jos pačios išsiuvinėtą mažą baltišką ženklą.
Ir mama, ir dukra yra šio tikėjimo išpažinėjos.
„Labdara – tai savotiška dovana. O dovanų juk nepardavinėjame. Bent jau aš taip esu mokyta nuo vaikystės“, – pabrėžė Ilona.
Panevėžietė neslėpė, jog papasakojusi apie tokį nutikimą, išgirdo ir kitokią nuomonę. Kai kurios kolegės gynė prekiautojus labdara, esą galą su galu sunkiai suduriantieji šitaip stengiasi prasimanyti pinigų būtiniausioms reikmėms.
„Man bandė įrodyti, kad tie, kas pasiėmė mano suknelę, o paskui ją pardavinėjo internete, neabejotinai ją išplovė, išlygino, po to dar ir fotografavo, kėlė į svetainę. Suknelė bus išsiųsta pirkėjui, o nuo gautų pajamų pardavėja dar ir mokesčius sumokės. Taigi, neva manoji labdara pasitarnaus ir konkrečiam žmogui, ir valstybei“, – kalbėjo Ilona.
Visgi tokie argumentai jos neįtikino.
„Nenorėčiau, kad manąja labdara prekiautų“, – rėžia panevėžietė.

Labdaros dalyboms – virš 30 metų

Rožių gatvėje įsikūrusios agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė pabrėžia iki šiol negirdėjusi apie pardavinėjamą jų dalijamą labdarą ir prašo visus, kas žino apie tokius atvejus, susisiekti su ja.
Ji tvirtina tikrai nepritarianti prekybai labdara. Pasak I. Zabulionytės, net girdint apie tai darosi nesmagu.
„Kita vertus, gal namo parsineštus labdaros drabužius, avalynę ar kitus daiktus žmogus imasi pardavinėti, kad turėtų už ką savo vaikui nupirkti valgyti“, – pateisinimo prekiaujantiems labdara ieškojo I. Zabulionytė.
Agentūra „SOS vaikai“ labdarą visiems, jos prašantiems, dalija jau daugiau nei 30 metų.
Šios iniciatyvos ėmėsi šviesaus atminimo gydytoja Marytė Zabulionienė.
Patys pirmieji labdarą Lietuvai ėmė tiekti įvairių Vakarų Europos šalpos organizacijų nariai. Iš užsienių buvo vežamas konservuotas, kitoks ilgalaikio vartojimo maistas, atgabenama rūbų, batų.
Iš sovietinės sistemos, kurioje visko trūko, kas trečias berniukas dėvėdavo tokius pat marškinėlius, o mergaitės buvo rengiamos vienodomis suknelėmis, išsivadavusiems tautiečiams užsienio dovanos atrodė itin gražios. Užsieniečių drabužiai buvo tikrai kokybiški ir jau todėl vertingi.
„Atsiimti šios labdaros būdavo kviečiamos daugiavaikės bei neįgalius vaikus auginančios šeimos“, – pamena I. Zabulionytė.
Tuomet labdara buvo dalinama Topolių alėjos pastate, kur tuomet veikė miesto Savivaldybės Švietimo skyrius.

Irmos Zabulionytės tikslas – kad labdara atitektų tiems, kam jos tikrai reikia, bet ne internetiniams pardavėjams. P. Židonio nuotr.

Du labdaros sandėliai

Švietimo skyriaus darbuotojams pradėjus guostis, kad atėjusiųjų labdaros keliamas šurmulys trukdo dirbti, rinkti labdarą ir ją dalinti buvo skirtos Savivaldybės patalpos Projektuotojų gatvėje.
„Pamačiusi, kad žmonėms reikia ne vien drabužių, bet ne visi jie turi ir ką pavalgyti, mama pasirūpino įkurti Vaikų dienos centrą, kuriame jie gautų ir priežiūrą, ir būtų pamaitinti“, – pasakoja I. Zabulionytė.
Ilgainiui agentūra „SOS vaikai“ persikėlė į tuščią stovintį kitados buvusios pradinės mokyklos, vėliau užmokyklinės veiklos centro pastatą Rožių gatvėje.
Agentūros vadovė prisimena, kad iš pradžių toje vietoje labdara buvo renkama kieme pasistačius paprasčiausią palapinę, kokias naudoja mugių prekybininkai.
Po šios palapinės stogu žmonės palikdavo dovanojamus daiktus, čia jų pasirinkti ateidavo stokojantieji.
„Bet vieną žiemą gausus sniegas sugriovė mūsų palapinę“, – užgriuvusią bėdą mena I. Zabulionytė.
Tuomet pradėta ieškoti, kas padėtų pasistatyti tvirtą pastatą kieme, kuriame vyktų labdaros dalybos. Kreiptasi į geros valios žmones. Kas medžiagomis, kas pinigais, kas ir darbais prisidėjo prie to, kad dabar „SOS vaikai“ turi du nemažus labdaros sandėlius. Juose tvarkingai sukabinti drabužiai, surikiuoti batai, patalynė, žaislai, vaikų vežimėliai, vienas kitas atiduotas baldas, indai, netgi dovanotos knygos.
Visi dovanoti daiktai švarūs, tvarkingi. Priimami jie nuolat darbo valandomis.
Panevėžiečiai jau įpratę atvežtus daiktus palikti agentūros kieme ant pastatyto stalo.

P. Židonio nuotr.

Pagalba šimtams šeimų

„Sekundės“ korespondentams lankantis agentūroje, per vieną valandą sulaukta dviejų geradarių.
Net keletą maišų rūbų ir naujas žinomos firmos basutes atnešė moteris.
Po jos automobiliu į agentūros kiemą įvažiavęs jaunas vyras iš bagažinės ėmė traukti labdaros maišus. Jis teigė, jog visi rūbai – šeimos.
Pasak I. Zabulionytės, atnešantieji labdarą neregistruojami, nesurašomi ir jų atnešti daiktai.
Dovanotus daiktus išdalija savanoriai.
O štai ateinantieji pasiimti labdaros registruojami, surašoma, ką jie išsineša.
Agentūros „SOS vaikai“ vadovė teigia suskaičiavusi, kad pernai labdara naudojosi per 200 šeimų.
„Yra tokių, kurie dovanotus drabužius iš mūsų išsineša ar išsiveža gana dažnai. Atrodytų, tiek daug labdaros šeimai nereikia. Nuo šiol pasistengsime įdėmiau įvertinti imančius labdarą, nes norėtųsi, kad ji atitektų tikrai tiems, kam reikalinga“, – pabrėžė I. Zabulionytė.

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• #drabužiai
• #labdara
• #Panevėžys
• #prekyba
• #SOS vaikai