I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Labdarą imtų ir kas savaitę

Labdarą imtų ir kas savaitę

Paskutinė spalio savaitė beveik 4000 panevėžiečių spinteles papildė maždaug 23-imis tonomis produktų. Tiek panevėžiečių gauna Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo skiriamus maisto paketus, dalijamus kas du mėnesius.

„Labai gerai, kad yra kas mumis pasirūpina ir duoda labdaros. Imtume ją ir kas savaitę“, – patikino panevėžietė Danguolė, dukros Lauros atvežta pasiimti Kranto gatvėje savanorių dalijamų skurstantiems skirtų produktų.
Labdaros atsiimti atvykusi kita panevėžietė Laura pridūrė irgi nekantriai laukianti dalybų dienos.

Abi šios moterys į savo šeimas pargabena po tris paketus. Sąraše tokiam europinės labdaros paketui gauti – 3640 panevėžiečių. Anot labdarą dalijančio labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio padalinio vadovės Justinos Tubienės, įprasta, kad skirtų paketų kaskart neatsiima maždaug po 200 asmenų. Jie išdalijami labdaros valgykloms.

Teisę gauti maisto paketus turi visi darbingi panevėžiečiai, kurių mėnesio pajamos – ne daugiau nei 192 eurai. Neįgalieji, pensininkai, vieniši vaikus auginantys tėvai labdaros gali kreiptis tada, kai kiekvienam jų šeimos asmeniui tenka ne daugiau kaip po 332,8 euro.

Šioji labdara dalijama šešis kartus per metus. Paskutinę spalio savaitę išdalinta jau penktoji, paskutinis dalybų etapas dar laukia prieš Kalėdas.

Šįsyk panevėžiečiai namo gabenosi paketus, sveriančius kone keturis kilogramus.

R. Balčiūnas namo parsineštais labdaros produktais dalijasi su mama. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Ne viskas tinka

„Teko girdėti, kad būta žmonių nusiskundimų, jog paketai pernelyg sunkūs, tad toms gausioms šeimoms, kurios neturi automobilių, itin sunku juos parsinešti į namus“, – pasakojo J. Tubienė.

Pasak jos, atsižvelgus į tokias pastabas, pakeistas paketų turinys. Anksčiau viename pakete būdavo įdėta po kelis kilogramus miltų, kruopų, dabar jų dalijama po kilogramą. Dažname pakete – aliejus, cukrus, sausos, greit pagaminamos sriubos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.

Porą kartų per metus skiriama ir higienos prekių – pakete būna dantų šepetėlis, dantų pasta, šampūnas bei skalbiklis. Šių prekių žmonės parsineš prieš Kalėdas.

J. Tubienė neslėpė, kad ne viskas, kas sudėta į paketą, tinka juos atsiimantiesiems.

„Būna, kad dalis vyresnių žmonių pasisako nevalgantys sausų pusryčių, tiesiog neįpratę prie jų. Šių produktų jie ir neima, pasiūlo, kad išdalintume tiems, kas augina vaikus. Taip pat būna vegetarų, kurie neima mėsos konservų, juos irgi palieka kitiems“, – vardijo „Maisto banko“ atstovė.

Kai kurie palieka vadinamąsias sausas sriubas – prie jų taip pat dar ne visi įpratę.

„O turbūt labiausiai žmonės vertina aliejų ir cukrų“, – dėmesį atkreipė J. Tubienė.

Per savaitę panevėžiečiams išdalyta maždaug 23, 5 tonos maisto produktų labdaros. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Išmokė organizuotumo

Labdarą dalijantys savanoriai žmonių prašo laikytis atstumo, būti kantrių. Atėjusieji paketų tokiais prašymais nesipiktina, nesibūriuoja, labdaros dalytojai nėra išgirdę jokio nepasitenkinimo, jokių priekaištų.

„Tiesą sakant, pandemija ir mus pačius, labdaros dalintojus, išmokė organizuotumo. Anksčiau tik žmogui atėjus jam skirti produktai būdavo kraunami į paketus. Dabar paketus paruošiame iš anksto, dalybų dieną belieka juos atiduoti“, – sakė J. Tubienė.

Tačiau dėl pandemijos nebe visi ankstesnieji savanoriai ateina dalinti europinės labdaros. „Maisto bankui“ teko į pagalbą kviestis pačios Savivaldybės laikinai įdarbintuosius.

Išsigelbėjimas skurstantiesiems

Vakar, paskutinę penktojo labdaros dalybų etapo dieną, atsiimti paketų panevėžiečiai į sandėlį Kranto gatvėje ėjo vienas po kito. Vieni džiaugėsi, kad turės kuo praturtinti stalą, kiti nesutiko kalbėti, motyvuodami, kad atvyko su taksi, tad laikas jiems – pinigai. Į taksi automobilį kraudama paketus Rasa B. pasakojo išgyvenanti iš savo ir vaiko neįgalumo pašalpų, verčiasi sunkiai. Kas porą mėnesių parsinešami maisto produktai jiems nemenka parama. Moteris tikino, jog džiaugiasi viskuo, kas įdėta į paketą, net nesvarsto, kuo dar geresniu galėtų būti aprūpinta.
Panevėžietis Robertas Balčiūnas atsiimti labdaros atvyko dviračiu, ant kurio – priemonės žvejybai. Vyriškis tvirtino labai skubantis žvejoti, o kepant sugautą laimikį pravers aliejus iš labdaros paketo. Robertas labdaros produktais pasidalija su mama, pats iš jų irgi gamina.

„Gerai, kai yra iš ko gaminti“, – parama džiaugėsi R. Balčiūnas.

Paketą pasiėmusi Ona rūpinosi, kaip jai, pensininkei, nelengvą krovinį parsigabenti. Senjorė pasisakė gyvenanti iš 260 eurų pensijos – be šios labdaros jai būtų riesta.

„Labai labai gerai, kad mumis nors tiek pasirūpina“, – dėkinga pensininkė.

O 38-erių Andrius labdaros atėjo pirmą kartą gyvenime. Maisto produktų paketą jis gaus kaip netekęs darbo.
Labdaros paketą nešėsi ir pedagogė Gitana. Ji aiškino, kad paketas skirtas globotiniui, kurį augina pasiėmusi iš vaikų namų.

„Aš užtektinai uždirbu, o jei skaičiuotų mano ir sutuoktinio atlyginimus, tikrai jokia labdara mums nepriklausytų. Bet kai iš vaikų namų pasiėmėme globoti berniuką, mums paaiškino, kad jis – atskira šeima, turi teisę į šią labdarą. Tad kodėl jos nepaėmus“, – kalbėjo panevėžietė.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų