-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuogas kūnas nespalvotose fotografijose atskleidė kiekvienam pažįstamas vidines būsenas ir skaudžius išgyvenimus. Baimė, depresija, blaškymasis ir visiška ramybė – tai tik keletas emocijų, kurias fotoaparato mygtuko nuspaudimo pavyko atskleisti jaunajai menininkei. Siekdama perduoti norimą žinutę, ji neieškojo nuogo kūno formų ar kompozicijos tobulumo. Autorė leidosi užvaldoma įkvėpimo ir noro eksperimentuoti.
Panevėžio fotografijos galerijos parodų kuratorius Sigitas Laurinavičius, pristatydamas ekspoziciją, prisipažino, kad parodos pavadinimas „ŠA/AŠ“ pirmiausia jam sukėlė nemažai abejonių, tačiau jų neliko pamačius fotomenininkės darbus. Pasak S. Laurinavičiaus, pavadinime naudojamas veidrodžio efektas intriguoja ir atspindi L. Karalienės vidinį pasaulį.
„Pamatęs pavadinimą pirmiausia pagalvojau: ir vėl aš, ir vėl pretenzijos, ir vėl brandos trūkumas. Bet išvydęs darbus supratau, kad šiuo atveju pavadinimas puikiai tinka. Mane labai sužavėjo jo pateikimas, nes priminė atspindį“, – kalbėjo S. Laurinavičius.
Mįslingą pavadinimą „ŠA/AŠ“ galima skaityti iš dviejų pusių ir bus dvi visiškai skirtingos reikšmės. Žodyje „aš“ išskaitomas menininkės pretenzijas ir aikštingumą nuramina šio žodžio atspindys. Skaitant iš kitos pusės „ša“ atveria kitas prasmes.
„Šis žodžių žaidimas puikiai atspindi visą parodą. Jis sukuria pasitikėjimą“, – įsitikinęs S. Laurinavičius.
Naujausioje fotografijų parodoje Liucija Karalienė tapo ne tik fotografe, bet ir modeliu. T. Šiaudinio nuotr.
Radusi savą braižą
Parodų kuratorius teigė, kad L. Karalienės noras eksperimentuoti ir išreikšti savo kūrybinį kaprizingumą, pasiteisino. Nors, pasak jo, sunku tikėtis, kad skausmą atspindinčią fotografiją kas nors ryžtųsi pasikabinti ant savo svetainės kambario sienos, tačiau tokie darbai priverčia stabtelėti ir susimąstyti.
„Liucija nenorėjo niekam įtikti, negalvojo, kur galėtų kabėti jos darbai, o tai dar labiau skatina patikėti jos skleidžiama žinia ir kūrybos nuoširdumu. Mes daug kalbame apie būtinybę išsilaisvinti ir surasti savo braižą, kalbėjimo manierą. Labai džiugu, kad menininkei tai pavyko“, – sakė S. Laurinavičius.
Pristatydama savo socialiai jautrų projektą pati L. Karalienė negražbyliavo. Vengdama dėstyti mintis apie kūrinius, nusprendė tik padėkoti.
„Viską, ką galiu pasakyti, tai „ačiū“ tiems keletui žmonių, kurie palaikė ir kartojo, kad šios nuotraukos labai geros, nors dauguma buvo įsitikinę kitaip. Taip pat noriu padėkoti sau už drąsą“, – kalbėjo menininkė.
