Klaudija Mackevičiūtė sako dar prieš ketvertą metų nebūtų nė pagalvojusi, kad rašys eiles, miniatiūras ar fotografuos. Tuomet visą dėmesį ji skyrė sportui.

Kūrybingos merginos kelias vingiuoja link kariuomenės

Kūrybingos merginos kelias vingiuoja link kariuomenės

Panevėžyje tikriausiai mažai negirdėjusiųjų Klaudijos Mackevičiūtės pavardės. Ši abiturientė – neatsiejama miesto aktyvaus jaunimo bendruomenės dalis. Ji rašo, fotografuoja, sportuoja, savanoriauja renginiuose ir pati juos organizuoja. Klaudija niekada neapsiribojo viena veikla, o kartais net pajuokauja, kad jos gyvenime to aktyvumo gal ir per daug.

Aštuoniolikmetė Klaudija Mackevičiūtė sako dar prieš ketvertą metų nebūtų nė pagalvojusi, kad rašys eiles, miniatiūras ar fotografuos. Tuomet visą dėmesį ji skyrė sportui. Aktyviai užsiėmė dziudo imtynėmis. Dabar Klaudiją galima išvysti dar ir su bokso pirštinėmis.

Menas į jos gyvenimą atėjo kiek netikėtai. Kūrybinio polėkio nestokojanti mergina tiesiog užsimanė išmokti labai gerai piešti.

„Įstojau į Panevėžio dailės mokyklą. Gaila, bet ilgiau nei metus ten neišbuvau. Tuo metu labai mėčiausi tarp veiklų ir pamaniau, kad Dailės mokykla ne man. Nors piešti vis dar nenustojau“, – pasakoja K. Mackevičiūtė.

Tuomet Klaudija ėmė rašyti miniatiūras ir pirmuosius bandymus nusiuntė į jaunųjų literatų konkursą „Nevėžis“.

„Mano pirmieji darbai nebuvo tokie prasti, jeigu patekau į projektą. Sulaukiau tiek kritikos, tiek pagyrų, tiek skatinimų nenustoti“, – prisimena jaunoji kūrėja.

O su fotografavimu klostėsi kiek kitaip.

„Nebuvo taip, jog pasiėmiau fotoaparatą ar telefoną ir pasakiau, kad šiandien būsiu fotografė. Dažniausiai mano nuotraukos atsiranda atsitiktinai ir neplanuotai“, – pasakoja jaunoji fotografė, kurios darbai šiuo metu eksponuojami tradicinėje moksleivių fotografijų konkurso „Panevėžys – mano miestas“ parodoje miesto Savivaldybėje.

Tiesiog einant gatve Klaudijos žvilgsnis užkliūva už autentiškų, istoriją menančių ar ryškių spalvų pastatų. Arba tiesiog už kokios įdomios detalės, kuri, atrodo, negali likti neįamžinta.

„Kartais iš to vaizdo nieko doro neišeina, bet kartais atrodo, kad tai fotografavau net ne aš“, – stebisi pati K. Mackevičiūtė.

Klaudijos pilnas Panevėžys – ji kuria eiles, miniatiūras, fotografuoja, aktyviai sportuoja, savanoriauja ir dar užsiima begale įdomių veiklų. Asmeninio archyvo nuotr.

Bandymų kelyje

Vienus realizuoti savo kūrybines idėjas įkvepia ruduo, žavi sodrios gamtos spalvos, dar kitus – lietus, apniukęs oras. Klaudija sako pastebinti net menkiausias detales, todėl toli įkvėpimo ieškoti nereikia .

„Atsitinka taip, kad pamatai, kas būtent tau atrodo nerealiai. Tada pradedi galvoti, kaip čia geriau atrodytų nufotografavus, kokiu kampu, kur geresnė šviesa krenta. Tiesiog bandai. Ir arba pavyksta, arba ne“, – aiškina mergina.

K. Mackevičiūtė svarsto, jog jos fotografijos stilius nėra apibrėžtas. Tiesa, niekada nėra bandžiusi fotografuoti žmonių, bet ši kryptis nelabai ir traukia. Jai kur kas mieliau įamžinti urbanistinius objektus.

„Mane labiau domina įvairios stilistikos namai, pastatai. Dažnai norisi fotografuoti gamtą, medžius, dangų. Man svarbu, kad nuotrauka būtų įdomi tiek man, tiek kitam. Kad į ją žiūrėtų ir galvotų: kaipgi jai pavyko taip nufotografuoti“, – sako Klaudija.

Vis dėlto ateities su fotografija bent jau dabar ji nesieja. Kol kas tai tėra kūrybingos merginos laisvalaikio užpildymo forma arba gyvenimo planas B.

Motyvacijos netrūksta

Klaudijos darbai išsiskiria subtilia estetika. Ji tikina, jog tai nėra kieno nors įtaka, o tiesiog vidinė pačios nuojauta.

„Norisi pasakyti, kad fotografuoju, ir tiek. Rašau, ką rašau. Ir kartais tam net nereikia pastangų. Juk pasitaiko, kad visai netyčia galvoje susikuria vaizdinys, kuris vėliau tampa apčiuopiamu kiekvienam“, – teigia jaunoji kūrėja.

Klaudija sako, jog jos kūrybiškumui įtakos turėjo ne aplinka, kurioje augo, ar tuo laiku supę žmonės, bet savęs išbandymo galimybės ir ribos.

„Teko susipažinti su kitų kūryba, tad vis pagalvodavau apie save. Ar aš taip galėčiau? Ar man tai išeitų? Gal pabandyti? Kartais, kai aplankydavau kitų parodas, sau pasakydavau, kad aš galiu geriau. Taip save motyvuojant vis norisi tobulėti“, – pasakoja K. Mackevičiūtė.

Lygiuojasi į autoritetą

Klaudija sako, jog jos kūryba nėra apie kažką konkretaus. Ji pasakoja apie viską ir visiems.

„Ilga laiką man nelabai rūpėjo, ar ji gera, ar ne, ar kam patinka. Bet šiuo metu man tai tikrai svarbu. Supratau, kad tik kritika ir pagyros visada vers mokytis ir judėti pirmyn“, – mano panevėžietė.

K. Mackevičiūtę jaudinančios temos, kurias ji nagrinėja savo kūryboje, labai įvairios, kartais net sudėtingos. Tiems, kurie skaitė jos eilėraščius ar miniatiūras, Klaudijai dažnai tenka papasakoti, ką norėjusi pasakyti, kokia konkreti mintis užslėpta ir kaip ji gimė.

„Skaitančiam žmogui norėčiau pasakyti, kad niekada nereikia skaityti per prievartą, jeigu tau tai nepatinka. Reikia atrasti savo mėgstamą stilių. To ir linkiu visiems skaitytojams“, – šypteli Klaudija.

Pati K. Mackevičiūtė ypač domisi biografine ir psichologine literatūra. Turi ir vieną mylimą rašytoją, kurio kūriniai, anot jos, visada nustebina.

„Aidas Marčėnas, kaip rašytojas, yra mano autoritetas. Žaviuosi jo rašymo stiliumi ir kartais bandau lygiuotis į jį“, – neslepia jaunoji kūrėja.

Kūryba kartais blaško

Klaudija sako, jog jos įprasta diena ypač paveikta kūrybos. Būna, kai šioji netgi trukdo sutelkti visą dėmesį į svarbius kasdienius dalykus.

„Prisipažinsiu, atsitinka taip, kad sėdžiu pamokoje ir nedarau, ką reikėtų, – juokiasi mergina. – Tiesiog sėdžiu ir rašau. Bet tai retas atvejis. Spėju padaryti visus darbus ir, jei tuomet norisi, kuriu“.

Lygiai taip pat merginos neapleidžia ir mintys apie fotografiją.

„Negaliu praleisti dienos ko nors nenufotografavusi. Tada ilgai neužmiegu ir visą vakarą ar net naktį mąstau, kad galėjau kažką gražaus įamžinti. Arba galvoju, kad būtent šiandien galėjau sukurti tai, nuo ko prasidėtų mano profesionalios rašytojos ar fotografės kelias“, – ambicijų neslepia Klaudija.

Ir eilės, pasak jos, gimsta labai natūraliai, kuomet galvoje pradeda dėtis žodis prie žodžio.

„Labai noriu baigusi mokyklą stoti į kariuomenę. Tai tikrų tikriausia mano svajonė“, – sako K. Mackevičiūtė.

„Jeigu jų neužrašau, tiesiog negaliu ramiai išbūti, negaliu valgyti. Dažnai su savimi nešiojuosi kokią užrašų knygutę. O jeigu kurią akimirką gims pasaulinio lygio poema? – šypteli K. Mackevičiūtė. – Jei neužrašysiu, ji taip ir liks. Vis pasimeta ar užsimiršta žodžiai, o užrašius po kurio laiko, ji nebe tokia, kokia galėjo būti“.

Svarbu įvertinimas

Kūryba Klaudijai – tai visiška laisvė būti savimi. Galimybė elgtis, kaip nori, daryti, ką nori. Visgi merginai itin svarbu ne tik išreikšti save, bet ir būti įvertintai.

„Jei nesi įvertintas, tai tik parodo, kad tavo darbai buvo nieko verti“, – įsitikinusi kūrėja.

Didžiausiu pasiekimu Klaudija laiko garsių fotomenininkų ar kūrėjų išsakytą nuomonę. Prisipažįsta netgi laukianti kurio nors profesionalo pasiūlymo mokytis ir kartu žengti kūrybiniu keliu.

K. Mackevičiūtė – neatsiejama Panevėžio aktyvaus jaunimo bendruomenės dalis ir jos siela. Jau nuo mažų dienų ji buvusi labai įvairiapusiška, aktyvi. Pati juokauja, kad gal netgi per daug aktyvi. Klaudija visuomet pasiryžusi kažkur dalyvauti ir prisidėti prie jai įdomios veiklos. Drąsos ir lyderystės šiai merginai taip pat netrūksta.

„Aš visada pilna idėjų, kurias vis norisi įgyvendinti. Dažniausiai visur norisi būti lydere, vesti komandą, mokyti juos. Esu draugiška, tad visada užleisiu vietą tam, kuris norės pamėginti padaryti tai, ką aš darau“, – sako K. Mackevičiūtė.

Svajonė – kario uniforma

Be visų kasdienių kūrybinių veiklų, K. Mackevičiūtė dar ir savanoriauja. Anksčiau buvo savanorė Panevėžio atvirajame jaunimo centre ir Jaunimo erdvėje, dabar organizuoja įvairius Aukštaitijos sostinės renginius Panevėžio bendruomenių rūmuose.

„Pristatau idėjas ir bandau jas įgyvendinti. Labai dažnai važinėjau į jaunimo mainus“, – pasakoja Klaudija.

Ji – Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos abiturientė. Tad nenuostabu, jog aštuoniolikmetės mintys sukasi ir apie ateities perspektyvas. Klaudija prasitaria, jog jos planai labai skiriasi nuo to, kuo užsiima dabar.

„Labai noriu baigusi mokyklą stoti į kariuomenę, ten išbandyti save ir savo jėgas. Tai tikrų tikriausia mano svajonė. Kad stosiu į kariuomenę, kartoju nuo pat pradinių klasių“, – ateities planais dalijasi K. Mackevičiūtė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų