G. Kopūstaitės asmeninio albumo nuotr.

Kūrybinę ugnelę kursto knygos

Kūrybinę ugnelę kursto knygos

Žymus rusų rašytojas Maksimas Gorkis yra pasakęs: „Išauklėti kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia knygose.“ Literatūroje slypinčia išmintimi ir jos galia išlaisvinti kūrybiškumą tiki ir panevėžietė Gabija Kopūstaitė, už svarų indėlį į Panevėžio kūrybinį lauką atsiėmusi jaunųjų kūrėjų tribūnos „Nevėžis“ pagrindinį prizą – Metų literatės statulėlę.

Panevėžio 5-osios gimnazijos auklėtinė Gabija Kopūstaitė labai myli meną – pačiomis įvairiausiomis prasmėmis. Ji kuria noveles, skaito knygas, jas analizuoja. Gabija dar ir tapo, mokosi groti gitara, taip pat savarankiškai mokosi prancūzų kalbos.

Gabija pastebi, jog šiais laikais išties nemažai jaunimo atranda save literatūroje. G. Kopūstaitės asmeninio albumo nuotr.

„Man patinka lankytis įvairiose parodose, spektakliuose, koncertuose, tačiau taip pat mėgstu būti viena, tai irgi savotiškas menas. Jaučiu, kad menas yra artimiausia sąvoka, kuria apibūdinčiau savo pomėgius“, – sako jaunoji kūrėja.

G. Kopūstaitės kūrybiškumą ir trauką literatūrai dar 9-oje klasėje netruko pastebėti jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Beata Viederienė. Ji Gabiją atvedė ir į Jaunųjų kūrėjų tribūną „Nevėžis“, kurioje Aukštaitijos sostinės talentai dalijasi savo kūrybiniais bandymais.

„Mokytoją labai branginu ir esu labai dėkinga bei skolinga už tai, kur dabar esu įsivėlusi, – šypsosi Gabija. – Mane labai įtraukė, nustebino ir iki šiol stebina literatūros pamokos gimnazijoje. Labai susidomėjau, pradėjau kitaip žvelgti į šį dalyką. Supratau, kad literatūra neapsiriboja privalomais kūriniais ir pamokomis“, – kalba jaunoji kūrėja.

Paskatinimas jaunimui

Praėjusiais metais G. Kopūstaitei Jaunųjų kūrėjų tribūna buvo kaip niekad sėkminga. Vos prieš savaitę jaunoji rašytoja atsiėmė „Sidabrinio Nevėžio“ 2021-ųjų Metų literatės statulėlę.

Gabijai šis projektas artimas tuo, kad čia nėra nugalėtojų, varžymosi ir visa esmė slypi tikrai ne trofėjuje.
„Projekto prasmė yra paskatinti jaunimą kurti. Tai yra erdvė, kurioje jaunas žmogus gali skleistis. Šios nominacijos gauti nesitikėjau, nes šių metų almanache tūno mano senesni darbai, o tribūnoje jaunimas man pasirodė itin gabus, darbai buvo stiprūs ir verti dėmesio“, – kuklinasi G. Kopūstaitė.

Atsidurti tarp geriausiųjų kūrėjų jai yra svarus asmeninis pasiekimas. Statulėlė dabar puikuojasi lentynoje, knygų apsuptyje, ir vis primena, kad tai yra nemaža atsakomybė ateities kūrybai.

Literatūros renesansas

G. Kopūstaitės manymu, toks grįžtamasis ryšys kuriančiam jaunam žmogui labai svarbus, užveda ant kelio, parodo kryptį.

„Kritika, komentarai, pagyrimai – viskas yra vertinga, iš visko galima mokytis, pasisemti idėjų. Man patinka gauti pastabų apie darbus, priimu kritiką, nes tai skatina pažiūrėti į kūrinius iš kitos pusės, tobulėti“, – pabrėžia jaunoji literatė.

Ar dažnas jauno žmogaus ir literatūros duetas moderniame pasaulyje?

Gabija pastebi, jog šiais laikais išties nemažai jaunimo atranda save literatūroje. Įvairūs renginiai, pavyzdžiui, poezijos skaitymai, tinklalaidės, įvairios paskaitos apie literatūrą, sudomina jaunimą ir populiarina šią, atrodytų, kiek primirštą sritį.

„Bet, mano manymu, literatūra yra labai intymi. Žmogus pats turi pajusti aistrą ir norą, pats atsirinkti, kas jam patinka ir kas ne, o ne vaikytis madų“, – pabrėžia kūrėja.

Anot G. Kopūstaitės, teigiamą jauno žmogaus ir literatūros ryšį galima matyti ir šių metų jaunųjų kūrėjų galimybių tribūnos „Nevėžis“ almanache, kur gabūs jaunuoliai publikavo daug žaismingos, originalios, novatoriškos kūrybos.

„Tai tik dar kartą įrodo, kad kūryba jaunimui nėra svetima. O jei nesinori ar neišeina kurti, visada galima skaityti ir kitu kampu priartėti prie literatūros“, – mano Gabija.

„Sidabrinio Nevėžio“ statulėlė dabar puikuojasi lentynoje, knygų apsuptyje, ir vis primena Gabijai, kad tai yra nemaža atsakomybė ateities kūrybai. G. Kopūstaitės asmeninio albumo nuotr.

Lydi knygos

Kiekvienas kūrėjas turi savąją pažinties su literatūra istoriją. G. Kopūstaitė – ne išimtis. Skaityti ji išmoko dar ketverių. Spalvingos knygelės ir įmantrios raidės akį traukė nuo mažų dienų. Jau šeštoje klasėje Gabija parašė keletą eilėraščių, bet juokiasi, jog šių bandymų dabar nė nenorėtų prisiminti.

Paprašyta prisiminti savo, kaip kūrėjos, augimo kelią, G. Kopūstaitė teigia, jog meniniam ugdymui ir vaizduotės lavinimui jai iki šiol didelę įtaką daro knygų skaitymas.

Gabijos aistra knygoms neturėtų nieko stebinti. Jos močiutė, dienraščio „Sekundė“ korespondentė Vitalija Jalianiauskienė – didžiulė knygų mylėtoja, tad dėl kūrinių rekomendacijų anūkė visuomet kreipiasi į ją. Gabijos krikšto tėtis taip pat domisi literatūra, yra išleidęs knygą.

G. Kopūstaitė vaikystėje buvo itin jautri, bet, pasak mamos, nuo pat mažų dienų siekė savarankiškumo, viską norėdavo daryti pati.

„Buvau linksmas, gabus, viskuo besidomintis vaikas. Taip pat atsakinga, rūpindavausi jaunesniaisiais broliais. Būdama gal dvejų metukų, jau puikiai deklamuodavau eilėraštukus, įtempusi ausis klausydavau močiučių pasakų, labai mėgau knygeles“, – pasakoja jaunoji kūrėja.

Analizuoja sapnus

Pasak G. Kopūstaitės, kūryba yra labai magiška. Tokia artima, bet kartu ir labai tolima.

„Kartais atrodo, kad ji gyvenimiška, suprantama, o kartais tokia svetima, laukinė, kad net nebesinori bandyti prisijaukinti. Kartais – lyg kažkokia nelemta lėtinė liga, nuolat persekiojanti iki tol, kol išspaudžia pirmą ar paskutinį sakinį, už kurio užsikabinusi, jau be jokių fantasmagorijų, imu rašyti. Tai lyg koks nušvitimas“, – kalba Gabija.

Paprastai tariant, ji kuria, kai kuriasi, kai gyvenasi. Kūryba tam tikra prasme jau po truputį įsilieja į merginos buitį, kasdienybę.

Šiuo metu Gabija labai domisi sapnais. Kaip pati sako, tuo kitu pasauliu.

„Tai viena mums mažiau žinomų sferų, todėl man labai knieti pažvelgti į ją kitu kampu, perteikti mintį ne tiesiogiai, o su tokia paslaptėle“, – intriguoja literatė.

Mintis kūriniams G. Kopūstaitė ilgai brandina savyje, o vėliau, kai jau išsilieja popieriuje, po truputį šlifuoja sakinį.

„Per kūrybą noriu kalbėti apie gyvenimą, apie svarbius dalykus, apeinant juos netiesiogiai. Bet kiekvienas į kūrybą žiūri individualiai ir gali atrasti skirtingų dalykų. Man pačiai visada įdomu sužinoti, kaip kiti supranta mano kūrinius“, – sako Gabija.

Savo kūrybai ji labai kategoriška, visada randa, prie ko prikibti.

G. Kopūstaitė dažnai pasvarsto, ar žmogus yra savo gyvenimo režisierius, ar viskas nulemta iš aukščiau. Anksčiau ji labai tikėdavo likimu, buvo įsitikinusi, kad niekas nevyksta be priežasties, kad nieko negalima pakeisti. Tačiau dabar jos požiūris keičiasi.

„Žmogus pats kuria savo ateitį ir turi pats prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus, o ne apkaltinti likimą ir atsakomybę nusimesti nuo pečių“, – svarsto Gabija.

Kitoks žvilgsnis į buitį

G. Kopūstaitės asmeninio albumo nuotr.

Anksčiau, dar ieškodama savojo „arkliuko“, G. Kopūstaitė rašė miniatiūras, eilėraščius, impresijas. Dabar užkibo už prozos: novelių, mini apsakymų.

„Ši sritis man artimiausia ir jaukiausia. O rašydama ne svetimoje srityje jaučiuosi tiesiog saugiai“, – teigia jaunoji kūrėja.

Pasak G. Kopūstaitės, nemažai jos kūrinių parašyti iš impulsyvaus jausmo. Dabar stengiasi suvaldyti tą impulsyvumą, tačiau jausmai išlieka.

Ją žavi įvairūs sutikti žmonės, pažintys ir menas. Tai matyti ir kūriniuose.

„Man artimos sielai veiklos – poezijos skaitymai, paskaitos, susitikimai su poetais, muzika, pokalbiai, tačiau taip pat kartais patinka tyla, ramybė, vienatvė“, – sako literatė.

Gyvenime ji save laiko stebėtoja. Stebi aplinką, žavisi jos įvairumu, patinka analizuoti detales, kartais sieti jas su kūryba.

„Mane įkvepia įvairialypis, pilnas neatrastų užkaborių gyvenimas. Taip pat sapnai, kiti pasauliai, norisi rašyti apie tai, kas paslaptinga“, – aiškina Gabija.

Rašymas suartino su mokykla

G. Kopūstaitė yra Panevėžio 5- osios gimnazijos vienuoliktokė. Ji atvira: mokykla iš pradžių buvo svetima, tačiau pamažu prisipratino ir ją. Susirado naujų draugų ir mokyklos koridoriai tapo jaukūs.

„Galbūt pati pasikeičiau kaip asmenybė, pakito vertybės, požiūris į tam tikrus dalykus, nuomonė, – svarsto Gabija. – Esu korespondentė gimnazijos laikraštyje, o tai dar labiau suartina su mokykla, kurioje pilna įvairiausių veiklų bei renginių.“

G. Kopūstaitė nemėgsta užsibrėžti pernelyg didelių ateities tikslų, nes dažniausiai jų tiesiog neįvykdo. Todėl dabar nori plaukti pasroviui ir stebėti, kaip seksis.

„Savaime suprantama, šiuo metu norisi ateitį sieti su literatūra, bet ką gali žinoti, gal atrasiu naują nišą. Tačiau neabejoju, kad literatūra visada bus šalia“, – šypsosi Gabija.

Komentarai

  • Excellent post. I am experiencing many of these issues as well..

  • Remarkable! Its really remarkable paragraph, I have got much clear idea about from this piece of writing.

  • Amazing! Its actually remarkable article, I have got much clear
    idea regarding from this piece of writing.

  • I needed to thank you for this great read!! I certainly enjoyed every bit of it.
    I have you bookmarked to look at new stuff you post?

  • สล็อตแมชชีนเป็นการพนันประเภทหนึ่งที่อาศัยโอกาส พวกเขาเป็นที่นิยมจากอีกทั้งนักเสี่ยงดวงมืออาชีพและนักเสี่ยงโชค สล็อตมักจะเล่นด้วยเหรียญหรือโทเค็นที่ทิ่มเข้าไปในเครื่อง แล้วหลังจากนั้นผู้เล่นจะเลือกจำนวนเงินเดิมพันแล้วก็กดปุ่มหมุนเกมนี้เล่นบนหน้าจอหลายชุดที่แสดงสัญลักษณ์ต่างๆผู้เล่นจำเป็นจะต้องจับคู่สัญลักษณ์เพื่อชนะเหรียญ
    ถ้าเกิดผู้เล่นจับคู่สามเครื่องหมายต่อเนื่องกัน พวกเขาจะชนะโบนัส มีสล็อตหลากหลายชนิดที่สามารถพบได้ในคาสิโน

  • สล็อตบางทีอาจออกจะซับซ้อนและต้องการความเข้าใจที่ดีเกี่ยวกับกลไกของเกมเพื่อเพิ่มเงินรางวัลสูงสุดให้กับผู้เล่น
    นี่อาจเป็นความท้าสำหรับผู้เล่นบางคน แต่รางวัลสำหรับความสำเร็จนั้นดีมีเกมสล็อตมากมายให้เลือก และแต่ละเกมมีชุดรางวัลเฉพาะของตน หนึ่งในเกมสล็อตยอดนิยมมากที่สุดคือเครื่องผลไม้ เกมเหล่านี้มอบผลไม้ที่นานัปการให้ผู้เล่นชนะ แล้วก็เกมได้รับการออกแบบให้เล่นง่าย

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų