Didžiausią mokestį klos besikuriantieji laukuose, toliau nuo gyvenviečių. P. ŽIDONIO nuotr.

Kurtis atokiau nuo kaimynų bus brangiau

Pasistatyti namus Panevėžio rajone jau nuo liepos 1-osios taps brangiau – teks sumokėti dar ir infrastruktūros mokestį.

Daugiausia klos besikuriantieji laukuose, toliau nuo gyvenviečių.

Vietovėse, kuriose gerai išvystyta infrastruktūra, šis mokestis bus mažiausias.

Penkios zonos

Prieš maždaug porą metų įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas numato mokestį, kurį turi sumokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, statantys naują pastatą ar jį rekonstruojantys padidindami plotą.

Iki šiol Panevėžio rajonas tokio mokesčio netaikė.

Tačiau jau kovo pabaigoje Tarybos posėdyje bus tvirtinami įmokos tarifai.

Rajonas suskirstytas į penkias tarifų zonas, kuriose mokestis svyruos nuo 5 eurų už 1 kv. m iki 40 eurų už „kvadratą“.

Pavyzdžiui, nusprendus statytis 100 kv. m gyvenamąjį namą trečioje zonoje, kurios tarifas – 30 eurų už 1 kv. m, mokestis siektų 3 000 eurų.

Savivaldybė ramina, jog planuojama taikyti ir lengvatas, tarkime, kai statytojas savo lėšomis atlieka žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingomis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo darbus, investuoja į savivaldybėje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą ir pan.

Rajono Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimo Samkaus teigimu,

surinkti pinigai bus naudojami infrastruktūros plėtrai.

„Mūsų Savivaldybės atveju kalbame apie vandentiekio ir nuotekų tinklus“, – sako R. Samkus.

Vedėjo teigimu, palyginti su kita infrastruktūra, vandentiekiui ir nuotekoms skiriamas finansavimas yra labai ribotas, o poreikis – didelis.

Vilios į gyvenvietes

Pasak R. Samkaus, brangiausiai mokės ne statantieji namus priemiestinėse gyvenvietėse, o kažkur laukuose, atokiose vietovėse.

„Daug kas sako – jeigu statausi rajono pakraštyje, niekada neatvesite centralizuotų tinklų. Taip, galbūt niekada, tačiau šis mokestis įvestas ne vien tam, kad surinktume lėšas infrastruktūros plėtrai, bet ir suvaldytume statybą. Kad gyventojai siektų statytis tose teritorijose, kurios paruoštos infrastruktūriškai“, – sako Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas.

„Gyvenamosios paskirties statybos sodininkų bendrijose nepageidaujame. Kai sodai pavirsta į gyvenvietes, kyla daug problemų.“

R. Samkus

Anot jo, blogai, kai gyvenvietė susikuria visiškai plynoje vietoje, o paskui jai reikia kelių, apšvietimo, vaikų darželio, mokyklos, šiukšlių išvežimo paslaugų ir pan.

R. Samkus sako girdintis ir nuomonių, kad žmonės ne veltui kuriasi rajono pakraščiuose – neįperka sklypų arčiau miesto.

Visgi, pasak jo, šiuo atveju nevertinama, kas turtingesnis, bet kaip tokia statyba ateityje atsilieps s

Savivaldybei.

Soduose plėtros nepageidauja

Norintiesiems statyti namą sodininkų bendrijose taip pat teks pakratyti piniginę.

Pasak R. Samkaus, jose taip pat norima suvaldyti plėtrą ir statybas. Jei žmogus sodininkų bendrijoje statys sodo namą, mokėti nereikės, tačiau gyvenamosios paskirties pastatas bus apmokestintas iš esmės didžiausiu tarifu.

„Gyvenamosios paskirties statybos sodininkų bendrijose nepageidaujame. Kai sodai pavirsta į gyvenvietes, kyla daug problemų“, – teigė vedėjas.

Statybos sulėtėjo

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyrius per metus išduoda iki 300 statybos leidimų. Tačiau nuo praėjusių metų pabaigos pastebimas sumažėjimas. Skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas svarsto, kad tai galbūt susiję su ekonominėmis priežastimis ir karu Ukrainoje.

Vedėjo pastebėjimu, rajone žmonės labiau linkę statyboms rinktis priemiestines gyvenvietes – Molainius, Vyčius, Dembavą, Vaivadus. Tai yra vietos, kuriose infrastruktūra išvystyta daugiausia. Tačiau matoma tendencija, kad daugėja prašymų keisti žemės paskirtį – namus norima statytis ir dirbamoje žemėje.

„Infrastruktūros plėtros įstatymas ir buvo sukurtas, kad suvaldytų tokią plėtrą“, – pastebi D. Malinauskas.

Jo nuomone, tendencija kurtis vietovėse, kuriose nėra jokios infrastruktūros, neigiama.

Panevėžio savivaldybė kol kas nereikalauja infrastruktūros mokesčio iš besikuriančiųjų mieste.

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio žiniomis, kol kas dauguma šalies savivaldybių, kaip ir Panevėžys, taiko nulinį tarifą.