Žmonijai prireikė daugiau nei 200 tūkstančių metų, kad pasiektų pirmąjį milijardą, o po to augimo tempai paspartėjo.
Pirmą kartą gyventojų skaičius peržengė milijardo ribą 1804 metais, o iki 2022 metų šis skaičius padidėjo jau aštuonis kartus.
Kyla klausimas: kurie sudaro didesnę dalį tarp šių milijardų – vyrai ar moterys?
Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
Kai kuriems žmonėms tai gali būti didelė staigmena, tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus pasaulyje yra labai mažas.
Pagal JT duomenis, vyrai sudaro 50,5 proc. pasaulio gyventojų, o tai atitinka 4,137 milijardo žmonių. Moterų dalis planetoje sudaro 49,5 proc., arba 4,063 milijardo. Pasauliniu mastu 1 proc. skirtumas atrodo nedidelis, tačiau šis balansas vaidina svarbų vaidmenį demografinėje situacijoje.
Pagal paskutinio 2021 metų gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyvena apie 2,8 milijono žmonių. Mūsų šalyje pastebimas demografinis disbalansas tarp vyrų ir moterų.
Moterų skaičius viršija vyrų skaičių: iš viso yra apie 1,54 milijono moterų ir 1,26 milijono vyrų.
Tai reiškia, kad moterys sudaro apie 55 proc. visų gyventojų, o vyrai – apie 45 proc.
Ši disproporcija būdinga ir daugeliui kitų Europos šalių ir susijusi su įvairiais veiksniais, tokiais kaip vyrų didesnis mirtingumas, gyvenimo trukmės skirtumai ir emigracija.
Kasmet Žemės gyventojų skaičius ir toliau auga.
2024 metais gimė daugiau nei 86 milijonai kūdikių, o mirčių skaičius siekė apie 33 milijonus.
Taigi šiais metais gyventojų skaičius išaugo 53 milijonais.
Šis augimas, derinamas su beveik vienodu vyrų ir moterų santykiu, rodo, kad globaliu mastu gamta palaiko lyčių pusiausvyrą.
Pasak mokslinio žurnalo „Science Alert“, tai paaiškina gamtos dėsniai.
Nuo mokyklos laikų žinome, kad žmogaus lytį lemia chromosomų rinkinys: moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – vieną X ir vieną Y. Apvaisinimo metu spermatozoidai perneša arba X, arba Y chromosomą. Jei kiaušialąstę apvaisina spermatozoidas su X chromosoma, gimsta mergaitė, o su Y chromosoma – berniukas.
Pagal britų statistiko Ronaldo Fišerio pasiūlytą principą, 1:1 santykis išlieka, nes jei viena lytis tampa retesnė, šios lyties tėvai turės daugiau palikuonių, o tai vėl atkurs pusiausvyrą.
Pavyzdžiui, jei gimsta mažiau berniukų, berniukų tėvai paliks daugiau palikuonių nei mergaičių tėvai, todėl santykis palaipsniui grįš prie 1:1.
Žinoma, gamtoje yra išimčių, kai lyčių santykis labai skiriasi nuo žmonių.
Kai kurių gyvūnų, tokių kaip vabzdžiai ar paukščiai, populiacijoje gali dominuoti arba patinai, arba patelės, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ar rūšies ypatybių.
Pavyzdžiui, tarp kengūrų patinų visada mažiau, nes jie žūva konkuruodami dėl patelės.
Tačiau žmonėms ir daugeliui žinduolių tokia lyčių pusiausvyra pasirodė esanti pati stabiliausia ir evoliuciškai naudingiausia.