Kuo įdomus kovas

Kovas dvelkia pavasariu, bet, jei gyventume prieš Kristų, švęstume naujųjų metų pradžią. Romėnų kalendoriuje jis ilgą laiką buvo pirmasis mėnuo. Tik 45 m. pr. Kr. po Julijaus Cezario kalendoriaus reformos metai prasidėjo sausio 1-ąją, bet kovą pirmuoju metų mėnesiu dar ilgai laikė daugybė šalių.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje Naujieji metai perkelti į sausio 1-ąją tik 1564 metais, Didžiojoje Britanijoje ir jos kolonijose – tik 1752 m.

Lietuviai šį mėnesį vadino Karveliniu, bet ilgainiui prigijo garsiai kranksinčio paukščio kovo vardas. Ketvirtoji šio mėnesio diena vadinama Kovarnių diena, mat grįžtantys kovai kranksėjimu primena: artinasi pavasaris. Paukščiams šį mėnesį skirta labai daug dėmesio: kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena (sakoma, kad šią dieną 40 paukščių rūšių parskrenda į gimtinę), kovo 19-oji skirta pempei, o kovo 25-ąją minimos Gandrinės. Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras nulemia, koks būsi visus likusius metus. Jeigu išvysi skrendantį – gerai, visus metus spėriai nudirbsi darbus, būsi sveikas ir turtingas. Jeigu tupintį – lėtapėdis, darbuosiesi vangiai, tad ir praturtėjimo gali nesitikėti. Netekėjusioms merginoms skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintis – kad dar teks tupėti tėvų namuose.

Matyt, dėl ateinančio pavasario kovas buvo laikomas tinkamu karui pradėti. Karų ir mūšių šį mėnesį netrūko. 1336 metais mūsų kraštą užpuolė kryžiuočiai, ir kovo 20 dieną nenorėdami pasiduoti gyvi susidegino Pilėnų gynėjai. 1794 metais prasidėjo Tadeušo Kosciuškos sukilimas. O 1950-ųjų kovą SSRS paskelbė sukūrusi atominę bombą. Ginklavimosi varžybos įsibėgėjo visu greičiu.

Būtent kovo mėnesį buvo kuriamas ir vienas svarbiausių taikos garantų – NATO. 1949 metų kovo 18 dieną paskelbtas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sutarties tekstas, kurį balandyje pasirašė Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija. Įdomus faktas, kad 1954 m. kovo pabaigoje ir SSRS pasiprašė būti priimta į NATO. Aišku, jos prašymas liko atmestas, tačiau taip nenutiko Lietuvai. 2004 metų kovo 29-ąją Lietuva tapo NATO nare. Tą dieną tapome saugiausi, kokie tik esame buvę per visą savo istoriją.

Kovo pradžioje ne vienam kyla klausimas: švęsti kovo 8-ąją ar ne? Šios šventės tradicija siekia dar antikos laikus. Tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų pabūti su savo moterimis. Naujausiais laikais pirmą kartą Tarptautinė moters diena paminėta 1911 metais Australijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje. Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo iš masinių moterų protestų prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike. Protestuotojas išvaikė policija. Vėlesniais metais protestai kovo 8-ąją tapo nuolatiniai. Vienas didesnių – 1908 metais, kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Ši diena susijusi ir su tragišku įvykiu. Nepraėjus nė savaitei po moters dienos minėjimo, 1911 metais tragiškas gaisras Niujorko „Triangle Shirtwaist“ fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 čia dirbusių moterų gyvybių. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš daugiaaukščio pastato – durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertrauką. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises ir darbo sąlygas.

Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Sovietų Sąjungoje, kur feministinių pažiūrų veikėja Aleksandra Kolontaj įkalbėjo Leniną paskelbti kovo 8-ąją valstybine švente.
Kovą galime švęsti daugybę kitų įdomių švenčių. Pavyzdžiui, kovo 18-oji – Raudonosios nosies diena. Tą dieną žmonės, pasipuošę raudonomis klounų nosimis, eina linksminti vaikų. Visų pirma dėmesys skiriamas sergantiems vaikams, jie lankomi ligoninėse. Tokia diena pirmą kartą organizuota Didžiojoje Britanijoje 1988 metais.

Kovo 14-oji – π (pi) diena, nes matematikoje π reikšmė lygi 3,14 (suapvalinta iki 2 skaitmenų po kablelio). Beje, 1879 m. kovo 14 dieną gimė ir garsus mokslininkas Albertas Einšteinas.
Kovo 20-ąją kasmet minima Pasaulinė Žemės diena, kai ateina pavasario lygiadienis. O 2012 metais Jungtinės Tautos paskelbė kovo 20 dieną Tarptautine laimės diena. Šia švente pabrėžiamas visų planetos gyventojų bendras kelias laimės link. Įdomu, jog ši iniciatyva atkeliavo iš nedidelės kalnų šalies – Butano. Manoma, jog Butano karalystės gyventojai patys laimingiausi pasaulyje.

O kovo 21-ąją galime atsipūsti, nes tai – Tarptautinė miego diena.

Kovo 1-ąją 1555 metais Nostradamas paskelbė Pranašysčių knygą. Įdomu, ar ją vartė įvairių šalių vadovai, karaliai? Mat kovo mėnuo šiems žmonėms ypač lemtingas. Pavyzdžiui, kovo 1-ąją gimė mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 2-ąją – buvęs SSRS prezidentas M. Gorbačiovas. O kiek žymių pasaulio valstybių lyderių į valdžią įkopė būtent kovą!

Kovo 4-ąją 1386 m. Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi. Tą pačią dieną inauguruoti net keturi JAV prezidentai : D. Vašingtonas (1793 m.), T. Džefersonas (1801 m.), A. Linkolnas (1861 m.), F. D. Ruzveltas (1933 m.). Kovo 6-ąją 1983 m. į valdžią atėjo 15 metų Vokietijai vadovavęs kancleris H. Kolis. 2013 metais keitėsi ir Vatikano galva. Kovo 13-ąją Jorge Mario Bergoglio išrinktas naujuoju popiežiumi ir pasirinko Pranciškaus vardą. Tačiau kovo 5-oji buvo kitaip lemtinga Stalinui: 1953 metais tą dieną SSRS diktatorius mirė.

Kovą įvyko ir gana kurioziškų , ir makabriškų nutikimų. Šį mėnesį įvykdytos net trys vagystės: 1978 m. iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai, 1997 m. iš Londono galerijos pavogtas Pablo Pikaso paveikslas „Tête de Femme“, o 2012 m. iš Dublino centre esančios katedros dingo XII a. gyvenusio Airijos sostinės globėjo šv. Lauryno širdis.
Kovą nesisekė garsiesiems „Bitlams“. 1966 m. laikraštis „The Evening Standard“ išspausdintas Džono Lenono interviu, kuriame jis pareiškė, esą „bitlai“ yra garsesni už Jėzų. Šis komentaras išprovokavo grupės įrašų deginimo akcijas daugelyje šalių.
Labiausiai stebina bosnio Braco Dimitrijevičiaus darbas. 1979 metais Berlyno Šarlotenburgo parke Braco Dimitrijevičius pastatė paminklą „Kovo 11-ajai dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“. Kaip jis atspėjo! Juk visi žinome, kad po 11 (!) metų, 1990-ųjų kovo 11-ąją, Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Tai buvo diena, kai mes paveikėme viso pasaulio istoriją.

Anot profesoriaus Alfredo Bumblausko, 1990 m. kovo 11-oji tapo pasaulinės istorijos data, nes ji prisidėjo prie visuotinio blogio – komunizmo žlugimo ir tai pripažino Amerikos kongresas. Būtent nuo jos prasidėjo grandininė reakcija, sugriovusi Sovietų Sąjungą kaip komunizmo citadelę.