Vyskupo Lino Vodopjanovo rankose – kunigui Alfonsui Lipniūnui po mirties skirtas apdovanojimas – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. P. ŽIDONIO nuotr.

Kunigui skirtas apdovanojimas – Panevėžio katedroje

Prezidento Gitano Nausėdos kunigui Alfonsui Lipniūnui po mirties įteiktą apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių – šį sekmadienį tikintieji galės apžiūrėti Kristaus Karaliaus katedroje.

Vėliau šis dvasininkui skirtas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius bus eksponuojamas G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, o jau po to saugomas Panevėžio vyskupijos archyve.

Meilės išsipildymo pavyzdys

„Kunigas Alfonsas Lipniūnas mums visiems svarbus kaip pavyzdys. Jis visu savo gyvenimu liudijo tikėjimą, kovojo su okupantais, gelbėjo žmonių gyvybes. Negana to, jis ir savo gyvybę atidavė už kitus žmones“, – pabrėžė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

Anot vyskupo, kunigo A. Lipniūno gyvenimas – tai artimo meilės išpildymo pavyzdys.

Įvertinus dvasininko pasiaukojantį gyvenimą, šiuo metu jam suteiktas Dievo tarno titulas, taip pat siekiama, kad jis būtų pripažintas palaimintuoju, vėliau – šventuoju.

„Kunigo beatifikacijos byla Vatikane stumiasi į priekį. Ja rūpinasi mūsų vyskupijos kunigas Vitalijus Kodis, jis yra bylos postulatorius. Taip pat byla jau turi reliatorių, kunigą vienuolį iš Lenkijos. Jų abiejų darbas – pagrįsti kunigo Alfonso šventumą“, – pasakojo vysk. L. Vodopjanovas.

Anot vyskupo, prie kunigo A. Lipniūno bylos bus pridėti ir dokumentai, liudijantys, kad jis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Kunigui A. Lipniūnui skirtą valstybinį apdovanojimą prezidentas G. Nausėda įteikė dvasininko sesers anūkei – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorei Danutei Kriščiūnienei. Parvežusi į Panevėžį, direktorė jį perdavė vyskupijos ganytojui.

P. ŽIDONIO nuotr.

Negyjanti žaizda

Prezidento dekretu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 37 Lietuvos žydų gelbėtojai, iš jų 35 – po mirties.

„Lietuvos žydų genocido atminimo diena – lyg atvira, negyjanti žaizda, iš kurios net ir dabar, daugybei metų praėjus, sklinda skausmas ir sielvartas. Ši diena mums atneša aiškų tragiškos praeities supratimą, be kurio negalėtume adekvačiai įvertinti šių dienų iššūkių“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas kalboje pabrėžė, kad kiekvienas, ryžęsis gelbėti ir ginti mirčiai pasmerktus Lietuvos žydus, metė iššūkį okupaciniam režimui ir rizikavo tiek savo, tiek ir artimųjų gyvybėmis. Anot šalies vadovo, jiems įteikiami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai atspindi unikalų žmogišką gelbėtojų ir išgelbėtųjų ryšį.

„Šie valstybės apdovanojimai – labai konkreti išraiška šviesių prisiminimų ir dėkingumo, kuris buvo perduodamas iš kartos į kartą, kad palaikytų neblėstantį tikėjimą žmoniškumu“, – sakė prezidentas. Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima kiekvienų metų rugsėjo 23 dieną.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje iš viso nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Iki karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Izraelyje įsikūręs Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs 918 lietuvių.