-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vieni pokyčius sutiko nuolankiai, nusiteikę naujiems darbams, kiti sakosi patys pasiprašę perkeliami, tačiau vienas dvasininkas tiesmukai pareiškė ištremiamas jau antrą kartą: pirmąjį – su tėvais už Uralo, dabar – vyskupo.
„Kai mane šventino kunigu, aš, įdėjęs savo delnus į vyskupo rankas, prisiekiau jam klusnumą ir ištikimybę visuos reikaluos. Tad ir dabar esu priverstas paklusti savam vyskupui, nors jaučiuosi siunčiamas į tremtį“, – prisipažino iš Panevėžio rajone esančių Smilgių į Zarasus kunigauti vyksiantis Vilnis Viktoras Cukuras.
Jį Smilgiuose pakeis iš Utenos rajono, Vyžuonų, atkeliamas Eugenijus Staleronka.
Kitas tikintiesiems svarbus pasikeitimas – iš Panevėžio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo rektorato, kitaip – marijonų koplyčios, iškeliamas kunigas Sigitas Sudentas. Jis tarnaus Vyžuonose. O į marijonų rektoratą paskirtas vienuolis kunigas Chuanas Marcosas Codutis. Jis aukoti šv. mišių bei atlikti kitų patarnavimų važinės iš Pasvalio rajono, Pumpėnų. Ten šis vienuolis gyvena su Įsikūnijusio žodžio vienuoline bendruomene.
S. Sudentas patikino, kad būti iškeltas iš Marijonų koplyčios pasiprašė pats.
„Įprasta, kad kunigai perkeliami po penkerių ar septynerių tarnystės metų. Aš Panevėžyje tarnavau trejus metus“, – sako 57-erių S. Sudentas.
Jis teigė, kad 2018-aisiais keliamam į Panevėžį, be visų kitų, jam buvo skirtas uždavinys pakeisti senas marijonų koplyčios duris ir sudėti naujas grindis.
„Visa tai padariau, darbai nuveikti, taigi man tarsi ir nebėra kas veikti rektorate. Tad pasiprašiau vietos, kur turėčiau parapiją, dirbčiau klebonu ir darbais tarnaučiau jos žmonėms“, – kalbėjo S. Sudentas.
Rektoratas nuo parapijos skiriasi tuo, kad rektorius (toks jis buvo marijonų koplyčioje) tarnauja tik tiems, kurie ateina į šventovę. O klebonas pats lanko žmones, bendrauja, mezga ryšius. S. Sudentas tvirtino Panevėžyje ypač pasigedęs būtent tokios veiklos.
Paklaustas, su kokiomis mintimis išvyksta iš Panevėžio ir kaip prisimins panevėžiečius, kunigas džiaugėsi ypač glaudžius ryšius užmezgęs su miesto pramonininkais bei su „Lietkabelio“ krepšininkais. Pastariesiems jis teigė daugsyk aukojęs šv. Mišias, o sportininkų pakviestas, tapo aistringu jų varžybų žiūrovu.
S. Sudentas kilęs ne iš Panevėžio vyskupijos, jis – žemaitis, tauragiškis. Įšventintas kunigu, atvyko tarnauti į Panevėžio vyskupiją, iki šiol jo tarnystės vietų būta trijų – Utena, Alanta ir dabartinė – Panevėžyje.
„Iš tiesų savo namais laikau Uteną, ten mano bičiuliai ir netgi mano daktarai. Vos išgirdę, kad tarnausiu Vyžuonose, bičiuliai jau skambino man, džiaugiasi, kad atvykstu“, – pasakojo kunigas.
Jis pridūrė, kad su Utenos daktarais turėjęs daug reikalų, nes dar visai jaunas buvo patekęs į avariją, po kurios kone mėnesį buvo be sąmonės ir retas kas tikėjo, kad liks gyvas.
„Jau vėliau, kai atsigavau, man pasakojo, kad žmonės su laidotuvių krepšeliais ir vainikais tikrai ėjo į mano laidotuves“, – patikino S. Sudentas.
Jis pridūrė, kad taip nutiko dėl to, kad tada, kai galynėjosi su mirtimi, žuvo vienas uteniškis studentas. Pasklidus žiniai, kad žuvo studentas, kai kurie suprato, kad žuvo Sudentas, taigi ėjo su juo atsisveikinti.
„Kad likau gyvas, yra daugiau negu stebuklas. O už šį stebuklą esu dėkingas Dievo Motinai, į kurią, man merdėjant, meldėsi ir man išgijimo prašė daugelis žmonių. Įsipareigojau kiekvieną pirmadienį nuo pasveikimo dienos važiuoti į Vilnių, o ten Aušros Vartuose aukoju šv. Mišias Mergelei Marijai kaip padėką už gyvybę bei visas kitas gausiai teikiamas malones“, – tikino kunigas.
Lietuva S. Sudentą pažinojo ir kaip dabar jau mirusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko nuodėmklausį. Dvasininkas pasakojo, jog tarnaudamas Utenoje ir ieškodamas lėšų naujosios Utenos bažnyčios statybai, susipažino su vėliau šalies premjeru tapusiu verslininku Adolfu Šleževičiumi, o šis jį supažindino su prezidentu.
„Buvau ir prezidento nuodėmklausys, ir jo bičiulis, bendravome artimai“, – teigė S. Sudentas.
Su panevėžiečiais jis žada atsisveikinti paskutinį rugpjūčio sekmadienį.
„Atsiprašysiu, kad juos prikankinau ilgomis maldomis, nes ir pats daug meldžiuosi. O apie Panevėžio žmones išsivežu puikius atsiminimus“, – tvirtino marijonų rektoratą paliekantis kunigas.
Kunigą S. Sudentą Panevėžyje pakeisiantis vienuolis Chuan Marcosas Codutis šiuo metu užsienyje. Šis 36 metų argentinietis kunigas puikia lietuvių kalba paprašė jį vadinti Jonu Morkumi. Lietuvoje jis – jau ketveri metai, gyvena Pumpėnuose. Čia ir išmoko lietuviškai.
Dvasininkas teigė ir toliau gyvensiantis Pumpėnuose, o į Panevėžį važinės aukoti šv. mišių bei atlikti kitų patarnavimų. Jis ir toliau bus Pumpėnų bažnyčios vikaras, talkins tenykščiam klebonui.
O Smilgių klebonas V. V. Cukuras neslepia, jog keliamas į Zarasų parapiją jaučiasi vykstantis tremtin.
„Tą patį pasakiau ir vyskupui. Pirmą kartą su tėvais mane ištrėmė už Uralo, kai buvau trejų metų, dabar, senatvėje, tenka būti ištremtam kuo toliau nuo likusio vienintelio brolio, gyvenančio ne taip toli Smilgių“, – atsiduso 75 metų kunigas.
Visgi jis paaiškino, kad apie šią, antrąją, tremtį kalbantis kiek pašaipomis, nors išties jam liūdna, kad teks gyventi toli nuo brolio.
„Užaugau šešių vaikų šeimoje, o dabar beturiu tik jį“, – apgailestavo dvasininkas.
Sulaukę 75-erių, kunigai turi teisę prašytis į pensiją, tai yra tapti altaristomis.
„Esu ne tik nebejaunas, bet ir ligotas. Vien šiemet tris kartus gulėjau ligoninėje, tad klebono pareigos man tapo per sunkios. Zarasuose žadu klausytis išpažinčių ir aukoti šv. mišias. Daugiau vargu ar kuo galėsiu padėti tenykščiam klebonui“, – kalbėjo V. V. Cukuras.
Smilgiai jam buvo 15-oji tarnystės vieta. Šio krašto žmones dvasininkas sako prisiminsiantis maloniai, esantis dėkingas jiems už pagalbą, talkas bažnyčiai.
V. V. Cukurą Smilgiuose pakeisiančiam iš Vyžuonų atvyksiančiam E. Staleronkai – 61-eri. Šiemet Vyžuonose švęstos ir 35-osios jo įšventinimo į kunigus metinės. Beje, šioje parapijoje jis kunigavo net 18 metų. Į nežinomus jam Smilgius E. Staleronka planuoja atvykti rugpjūčio 31-ąją.
„Neabejoju, kad lengva nebus. Kiekvienam kunigui sunku naujoje parapijoje, kur nieko nepažįsti, nežinai, kas ir kur“, – prisipažino dvasininkas.
Jis iki šiol kunigavęs Rokiškio rajone, Aleksandravėlėje, pačiame Rokiškyje, Kupiškyje, Vyžuonose, o Panevėžio rajonas jam visiškai nauja vieta. O kilęs E. Staleronka iš Zarasų rajono Salako, garsėjančio įspūdinga akmenų bažnyčia.
Komentarai
-
- p
- 12:56 2021.08.14
Rodyti visus komentarus (1)Visų tautų tikėjimai suvedami į 10 dievo įsakymų. Kiekvienose pamaldose privalėtume visi sukalbėti vis prisiminti, vis priminti dievo įsakymus. Gal mokykloje pamokos prasidėtų nuo įsakymų prisiminimo.?