G. Grigėnaitės nuotr.

Kultūros ministerijos premija – etnologei Linai Vilienei

Kultūros ministerijos premija – etnologei Linai Vilienei

Nacionalinėje dailės galerijoje įteiktos šių metų Kultūros ministerijos premijos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Premiją už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą kultūros ministras Simonas Kairys įteikė ir Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjai Linai Vilienei.

„Kultūros ministerijos premijos ir garbės ženklai čia subūrė labai plačią ir margą bendruomenę. Šiandien drauge švenčiame ryškų jūsų veiklos paliktą įspaudą daugybėje skirtingų sričių: nuo džiazo iki edukacijos, nuo teatro iki raštijos istorijos. Skirtíngos veiklos, skirtíngi kontekstai lemia, kad ir kasdienybę matuojame kiek skirtingais matmenimis. Vis dėlto tuo pat metu esame viena stipri kultūros bendruomenė. Šiandien to bendrumo, džiaugsmo ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų įvertinimo matome tikrai daug“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras.

Premija už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą įteikta etnologei Linai Vilienei – Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjai ir Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro meno vadovei, kuri daugiau nei 30 metų domisi savo krašto etnokultūrine praeitimi, vadovauja Panevėžio miesto folkloro ansambliui ,,Raskila“, vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui ,,Sierčikai“, Krekenavos kultūros centro folkloro dainininkų grupei ,,Lokauša“.

Folkloro puoselėtoja „Sekundei“ yra pasakojusi, jog nuo mažens svajojo gyvenimą susieti su muzika, norėjo būti darželio muzikos vadove ar muzikos mokytoja. Šios specialybės ji išvyko studijuoti į Klaipėdos konservatoriją.
Be folkloro ilgai neištvėrė, uostamiestyje ji pateko į Rūtos Vildžiūnienės vadovaujamą jaunimo kolektyvą.
„Folkloras taip stipriai veikė mano gyvenimą, jog sužinojusi, kad 1990 m. Muzikos ir teatro akademijoje įsikūrė Etnomuzikologijos katedra, susitariau su valdžiomis ir man leido pereiti iš Klaipėdos į Vilnių. Taip aš tapau etnomuzikologijos pirmo kurso studente“, – yra pasakojusi panevėžietė.
Nors Muzikos ir teatro akademijoje susipažino su visos Lietuvos regionų muzikine kultūra, tačiau jos širdis visada priklausė Aukštaitijai.
1991 metais Panevėžyje prie Kraštotyros muziejaus buvo įkurtas Etninės kultūros skyrius, grįžusi į gimtąjį miestą ten L. Vilienė ir pradėjo dirbti.
„Į Panevėžį grįžau, nes norėjosi, kad tautinė folklorinė kultūra čia irgi klestėtų“, – yra sakiusi L. Vilienė.
Grįžusi į Panevėžį nesunkiai įsiliejo į miesto folkloro ansamblio „Raskila“ gretas. Jam vadovauja nuo 1999 metų.
Nuo 2000 metų L. Vilienė pradėjo darbuotis ir kultūros centro folkloro ansamblyje „Lokauša“.

Ir pačios vadovės L. Vilienės šeima – visi raskiliečiai. Jos vyras ir abi dukros dainuoja, šoka, groja šiame ansamblyje jau daug metų – į sceną dar visai mažytės lipdavusios mergaitės užaugo kartu su „Raskila“. Dabar abi jau studentės, bet grįžusios į Panevėžį visada stengiasi pabūti kartu su ansambliu – ir repetuoja, ir scenoje pasirodo.

L. Vilienės nuomone, dar ne visi lietuviai supranta ir geba didžiuotis savo folkloru. Etnomuzikologei labai norėtųsi, jog tautiečiai suvoktų, koks ypatingas mūsų tautinis drabužis, kokios unikalios liaudies dainos, ypač sutartinės, kurios vienintelės pasaulyje yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Komentarai

  • Šaunuolė, ačiū už pastangas. Norėčiau kai ką padovanoti muziejui. Prisiruosiu nuvežti.

  • Nuoširdžiausi sveikinimai. Linut., ne sustok.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų