„Juokaujame, kad dėl vykstančių statybų atsidūrę apkasuose ir patys triūsiame kaip kurmiai“, – sako Bendruomenių rūmų direktorė S. Myškienė. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Kultūros meka laukia istorinės renovacijos

Kultūros meka laukia istorinės renovacijos

Didžiausia, bet kartu ir labiausiai atgyvenusi Panevėžio kultūros įstaiga – šimtatūkstantinį žiūrovų srautą sutraukiantys Bendruomenių rūmai laukia pirmosios per savo gyvavimą renovacijos.

Nors parengtas viso daugiau nei 7500 kv. m užimančio pastato rekonstrukcijos projektas, anot įstaigos direktorės Sandros Myškienės, rūmus atnaujinti planuojama etapais. Statybininkų pirmoji sulauktų didžioji, 625 vietų salė ir jos prieigos. Šiam etapui numatyta ir didžiausia lėšų dalis – per 5 mln. eurų.

„Investicinis projektas jau yra, dabar ruošiamasi skelbti konkursą techniniam projektui parengti. Renovacija prasidės nuo didžiosios salės, kartu turėtų būti atnaujinti ir visi grimo kambariai, o su jais – ir dušinės, tualetai, keičiamos šildymo ir vėdinimo sistemos“, – vardijo S. Myškienė.

Kultūros meka dvokia pelėsiais

Anot direktorės, didžiausia investicijų dalis atiteks scenos technologinės dalies – keltuvų, sukamo rato, kuriuo vykstant spektakliams keičiamos dekoracijos, taip pat orkestro duobės – atnaujinimas. S. Myškienės teigimu, scenos konstrukcijos nebeatitinka reikalavimų, pasenusiais mechanizmais rizikinga kelti dekoracijas.
Projekte numatytos ir vietos neįgaliesiems, kad atvykę į renginius didžiojoje salėje galėtų juos patogiai stebėti nepakildami iš vežimėlių.

Pasak S. Myškienės, tai bus pirmas kartas, kai prieš 34-erius metus statyta kultūros įstaiga sulauks rimto remonto.
„Iš kitų miestų atvažiavę atlikėjai jau iš mūsų juokiasi, kad kadaise šitie rūmai buvo vieni prabangiausių Lietuvoje, o dabar dvokia pelėsiu. Tas pelėsių kvapas iš tikrųjų jaučiamas. Didžiojoje salėje jau ir kėdėse seniai nebeliko paminkštinimo, žiūrovai sėdi ant gobeleno. Dar nuo pirkimo buvo paslėpta 30 kėdžių ir jomis jau seniai pakeitėme labiausiai susidėvėjusias“, – pasakojo direktorė.

Šimtatūkstantinis srautas lankytojų

Sovietinį interjerą išlaikiusiuose Bendruomenių rūmuose iki šiol pakeistas tik stogas. Prieš porą metų tokia rekonstrukcija atlikta senajai dangai pasiekus avarinę būklę – lyjant vanduo pliaupdavo tiesiai į patalpas. Dabar, anot S. Myškienės, ne tik kibirai nebereikalingi, bet ir patalpose gerokai šilčiau.

„Mes visada stebėjome, kaip buvo renovuojami kino centras „Garsas“, Muzikinis teatras, Dailės galerija, Kraštotyros muziejus, kai kurios šių įstaigų tvarkytos jau ir po keletą kartų. O Bendruomenių rūmai statybininkų sulaukė, kai stogas visiškai prakiuro“, – pasakojo direktorė.

Prieš ketvertą metų Panevėžio bendruomenių rūmuose apsilankiusi tuometė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson atkreipė dėmesį, kad įstaiga gyva savo veikla, bet pastatas griūva. Per 34-erius jo gyvavimo metus tai buvo pirmoji ir kol kas vienintelė ministrė, aplankiusi didžiausią Panevėžyje kultūros įstaigą.

Iki karantino Bendruomenių rūmai per metus sutraukdavo šimtus tūkstančių lankytojų. 2019-aisiais jų suorganizuotuose 528 renginiuose apsilankė 299 tūkst. žiūrovų.

Rekonstrukcijos pirmoji sulauktų didžioji salė, nepakeitusi išvaizdos nuo pastatymo laikų.

Derina užduotį projektuotojams

S. Myškienė planuoja, kad jei šįmet bus parengtas didžiosios salės renovacijos techninis projektas, realūs statybos darbai galėtų prasidėti jau kitąmet.

„Renovacija įstaigos darbo nesustabdys. Turime keturias sales, kuriam laikui tektų atsisakyti didžiosios, persikelti į renginių, mažąją, konferencijų sales“, – planuoja direktorė.

Visgi Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas nesiima prognozuoti, kad rūmų didžioji salė bus uždaryta rekonstrukcijai. Anot jo, šiuo metu baigiama derinti projektavimo užduotis ir planuojama skelbti konkursą rekonstrukcijos techniniam projektui parengti.

Statybas ir draudė, ir stabdė

Panevėžio bendruomenių rūmai Nevėžio pakrantėje iškilo 1987-aisiais, nors suprojektuoti visu dešimtmečiu anksčiau.

Miesto valdžiai prašant, Valstybinis statybos reikalų komitetas dar 1972 m. lapkritį nusprendė leisti Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialui parengti individualų Panevėžio kultūros rūmų projektą. Jį sukūrė architektas Henrikas Balčiūnas. Tačiau negaunant finansavimo statyboms, šį reikalą buvo nuspręsta perduoti „Ekrano“ gamyklai. 1976 metais buvo pasiektas susitarimas planuojamus statyti miesto kultūros rūmus paversti žinybiniais ir jų statybą perduoti „Ekrano“ gamyklai. Šio susitarimo protokolą 1976 m. patvirtino tuo metu Ministrų Tarybos valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotoju buvęs Algirdas Mykolas Brazauskas.

Planuota, kad „Ekrano“ gamyklos pastatytais kultūros rūmais galės naudotis ir kitų miesto įmonių bei organizacijų meno saviveiklos kolektyvai. Juose buvo suprojektuotos patalpos ir miesto civilinės metrikacijos biurui.
Tačiau kineskopų gamintojos pradėtos statybos po kurio laiko sustojo: TSRS statybos banko ir TSRS statybos ministerijos įsakymais Panevėžio parodomasis statybos trestas buvo įpareigotas nutraukti „Ekrano“ gamyklos kultūros rūmų statybą. Pradėti statyti kultūros rūmai buvo užkonservuoti. Vėliau „Ekranas“ jų statybą atnaujino ir baigė 1986 metais. Jau veikiantys kultūros rūmai oficialiai buvo atidaryti 1987 m. balandžio 28-ąją.

Šis pastatas savo mastu išsiskyrė visoje Lietuvoje – jo išorėje lankytojus pasitinka Rytų Vokietijoje gamintos veidrodinio stiklo vitrinos, o pagrindinės salės fojė langus puošia G. L. Baginskienės ir kitų autorių vitražai.
1996 metais „Ekrano“ gamykla, turėjusi didžiulių skolų Panevėžio biudžetui, sovietmetyje pastatytus kultūros rūmus atidavė miesto Savivaldybei.

Komentarai

  • Ekrano darbininkams, specialistams, sunkiai dirbant prie konvejerių, dalis uždirbto pelno atiteko ne atlyginimams , o skyrė savo kultūros rūmų statybai, pastačius rūmus, jie atiteko visam miestui. Tokios tokelės. Toks gyvenimas.

  • sakykim ekrano kulturos rumus tas pats ekranas jau laisvoje lietuvoje atidave miestui ir uz tai buvo kaip gamykla atleista nuo zemes mokesciu, t,y gamykla nuo saves nusipurte nuostolingo objekto ir ikiso ji i miesto biudzeta, taip kad gal nereikia verkti apie sunku darba ekrane ir dovana miestui, labai brangi ta dovana pasidare laiko perspektyvoje

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų