Parko sodinimas. Švyturys, 1971 m., Nr. 21, p. 4.

Kultūros ir poilsio parko sodinimą prisimenant

Šių metų spalio 2-ąją sukako 50 metų, kai buvo pradėtas sodinti Panevėžio kultūros ir poilsio parkas. Tą dieną į masinę naujojo parko sodinimo talką susirinko beveik visi miesto gyventojai.

Šio populiaraus Panevėžio kampelio pradžia galima laikyti 1971 m. rugsėjo 16-ąją, kai Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl miesto parko sodinimo. Posėdyje pritarta pasiūlymui miesto parką įrengti prie Klaipėdos gatvės gyvenamojo rajono Nr. 2, kairiajame Nevėžio upės krante, kurio pradžia – Taikos alėjos gale esantis pušynėlis, pabaiga – Savitiškio g. tilto rajonas.

Posėdyje buvo sudarytas miesto parko sodinimo darbų organizacinis štabas, patvirtintas įmonių ir organizacijų, dalyvausiančių medžių sodinimo darbuose, sąrašas. Talkoje dalyvavo sunkiai įsivaizduojamas skaičius žmonių – apie 35 tūkstančiai darbuotojų iš 38 miesto įmonių, organizacijų bei specialiųjų mokyklų.

Komunalinio ūkio valdybai buvo pavesta būsimo parko plotą suskirstyti teritorijomis ir jas paskirti įmonėms, taip pat nurodyti, kokios rūšies medeliai įmonei skirtoje teritorijoje, kurios ploto dydis priklausė nuo joje dirbančiųjų skaičiaus, bus sodinami. Medeliai parkui sodinti buvo vežami iš Dubravos (Kauno r.) miškų mokslinio tyrimo instituto medelyno, Kėdainių, Biržų miškų pramonės ūkių medelynų.

P. Židonio nuotr.

Parko projekto autoriai – Vilniaus miestų projektavimo instituto darbuotojai. Pagal projektą – tai 40 hektarų pločio miško tipo parkas, išvingiuotas takeliais. Parko sodinimo projektas buvo įgyvendintas dviem etapais: pirmiausia, parkas užsodintas medžiais, vėliau – dekoratyviniais medžiais ir gėlynais, nutiesti pėsčiųjų takai. Parko augmenija labai įvairi – ąžuolai, kaštonai, ievos, šermukšniai, beržai, liepos, maumedžiai, uosiai, guobos, gluosniai, juodosios pušys.

Iškilmingas parko sodinimo atidarymas įvyko 1971 m. spalio 2-ąją. Į parko sodinimo talką susirinko apie 5 tūkstančiai talkininkų. Po iškilmingų kalbų Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus, partijos miesto komiteto sekretorius Bronius Ciemnolonskis, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Stalnionis pasodino pirmuosius medelius. Jų pavyzdžiu pasekė ir visi susirinkusieji. Tą dieną buvo pasodinta 1 tūkstantis 600 medelių, iškasta apie 10 tūkstančių duobių.

Pirmasis parko sodinimo etapas truko mėnesį ir buvo užbaigtas 1971 m. spalio 29 d. Tuo metu buvo apsodinta dalis parko – iš suplanuotų pasodinti viso parko 65 tūkstančių medelių buvo pasodinti 26 tūkstančiai 700 medelių.

Sukurti tokį parką, kokį turime, prireikė ne metų, bet kelių dešimtmečių. Šiandien Kultūros ir poilsio parkas – viena lankomiausių vietų Panevėžyje. Nuo 2019 m. parkas atnaujintas: pasodinta naujų medžių ir krūmų, rekonstruoti ir įrengti nauji pėsčiųjų takai, sutvarkytas apšvietimas, įrengtos apžvalgos, sporto, vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkyta Nevėžio pakrantė.