-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vieni jau laukia, kol įsigalios naujasis įstatymas, mat tada gali tikėtis ir didesnės algos, o kiti įspėja: atokiose vietovėse gresia ne tik mokyklų, bet ir kultūros židinių masiniai uždarymai. Mat prisikviesti į kaimus kūrybingų magistrų – sunki misija.
Iš pradžių Kultūros ministerija buvo nusprendusi, kad reikalavimas kultūros centrų vadovams turėti magistro laipsnį įsigalios jau nuo kitų metų pradžios. Visgi kultūrininkams pavyko išsiderėti dėl pereinamojo laikotarpio – kad dar galėtų baigti mokslus. Iš 160 Lietuvoje veikiančių savivaldybėms pavaldžių kultūros centrų 88 yra aukščiausios ir pirmos kategorijos. Antros ir trečios kategorijos kultūros centrų vadovams pakaks ir bakalauro.
Šiuo metu magistro laipsnis jau privalomas kandidatuojant į teatrų, bibliotekų bei muziejų vadovų pareigas.
Panevėžyje iš visų kultūros įstaigų belikęs tik vienas toks vadovas, neturintis magistro laipsnio.
Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė neslepia mananti, kad kultūros įstaigų vadovams iškelta išsilavinimo kartelė išties apsunkins jų paieškas.
„Skelbiant konkursą Muzikinio teatro direktoriaus vietai užimti, jau buvo reikalavimas, kad naujasis vadovas turėtų magistro laipsnį. Tai gerokai apsunkina paiešką. Džiaugiamės, kad kandidatų atsiranda, bet liūdna, kad daug patirties turintys vadovai nebegalės dalyvauti konkursuose tik todėl, kad neturi reikiamo išsilavinimo. Tai nėra labai gerai. Patirtis daugeliu atveju yra vertingesnė nei diplomas, ypač kai kalbama apie Savivaldybės pavaldumo įstaigas“, – įsitikinusi A. Čeponienė.
Jos teigimu, jau dabar ne tik švietimo, bet ir kultūros sektorius jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Ateityje gali kilti dar daugiau problemų ieškant naujų vadovų, ypač mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse, kur kultūros įstaigos dažnai būna pagrindinis židinys, telkiantis bendruomenę.
„Didmiestyje atsiras kvalifikuotų norinčiųjų dirbti, bet kaimo vietovėse bus problema. Kultūra toks dalykas, kad rezultatus duoda patirtis, įdirbis ir gebėjimai, kuriuos ne visada suteikia magistro laipsnis“, – kalbėjo A. Čeponienė.
Asta Čeponienė svarsto, kad įvedus reikalavimą kultūros centrų vadovams turėti magistro laipsnį, norinčiųjų užimti atsilaisvinusias direktorių vietas gali tekti ieškoti su žiburiu. P. ŽIDONIO nuotr.
Bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė turi magistro laipsnį ir laukiami pokyčiai jai nėra aktualūs. Ji kaip tik laukia, kol ir kultūros įstaigų vadovams atsiras reikalavimas turėti atitinkamą išsilavinimą. Mat tuomet būtų galima tikėtis ir didesnio atlygio. Šiuo metu situacija ganėtinai paradoksali – nesvarbu, kad įstaigos vadovas baigęs magistro ar doktorantūros studijas, jam vis tiek darbo užmokestis skaičiuojamas taip, lyg turėtų tik bakalauro kvalifikaciją.
„Visiškai nesidžiaugiu, kad atidėjo šio įstatymo įgyvendinimą. Suprantama, kad neturintiems magistro reikia laiko pabaigti mokslus. Bet kol nėra magistro kvalifikacinio reikalavimo, tol negaliu gauti didesnio atlygio. Tai nėra sąžininga, kai mokaisi aštuonerius metus universitete, bet gauni tiek, kiek ir baigę bakalauro studijas“, – kalbėjo S. Myškienė.
Kultūra toks dalykas, kad rezultatus duoda patirtis, įdirbis ir gebėjimai, kuriuos ne visada suteikia magistro laipsnis.
A. Čeponienė
Jos teigimu, atlyginimo žirklės tikrai didelės. Už vadovavimą didžiausiai kultūros įstaigai mieste ji gauna 1 tūkst. 120 eurų atlyginimą atskaičiavus mokesčius. Įsigaliojus reikalavimui turėti magistro išsilavinimą, ši suma išaugtų kone 500 eurų.
S. Myškienė įsitikinusi, kad geriausia išeitis būtų diferencijuoti kultūros centrus. Pavyzdžiui, reikalavimą turėti magistro laipsnį taikyti tik didžiųjų miestų kultūros centrų vadovams. O kaimo vietovių ar mažesnių miestelių kultūros vedliams pakaktų ir žemesnio išsilavinimo.
„Suprantama, kad didesnių centrų vadovai turi turėti daugiau patirties, atsakomybių, o kartu ir atitinkamą išsilavinimą. Pagaliau skiriasi ir darbo apimtys – kaimo vietovėse tikrai nėra tokių masinių renginių, kur susirenka šimtai tūkstančių žiūrovų“, – sako S. Myškienė.
Žinią, kad norint vadovauti kultūros įstaigai nebepakaks bakalauro laipsnio, itin jautriai sutiko Panevėžio rajono kultūrininkai. Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus teigė, kad Panevėžio rajone yra 12 kultūros centrų, iš kurių aštuoni priskiriami aukščiausios ir pirmosios kategorijos centrams. Tai Miežiškių, Naujamiesčio, Krekenavos, Liūdynės, Paįstrio, Smilgių, Šilagalio ir Ėriškių kultūros centrai, pastarajam priklauso Linų muziejus bei Tradicinių amatų centras.
„Penkių iš išvardytų kultūros centrų vadovai turi bakalauro kvalifikaciją. Šia tema dar nesame kalbėję su įstaigų vadovais, bet teks ieškoti sprendimo. Gal iki įstatymo įgyvendinimo pradžios kai kurie spės baigti mokslus. Bet žinau, kad yra ir solidesnio amžiaus vadovų, kuriems iki pensijos beliko vos keleri metai. Vargu ar jie benorės grįžti į universiteto suolą“, – kalbėjo A. K. Rimkus.
Sandra Myškienė teigia su nekantrumu laukianti, kada įsigalios reikalavimas kultūros centrų vadovams turėti magistro kvalifikaciją, mat tuomet ji gali tikėtis didesnio atlyginimo. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Miežiškių kultūros centro, kuriam suteikta aukščiausia kategorija, direktorė Birutė Titienė turi bakalauro laipsnį, tačiau kibti į mokslus nebeplanuoja.
„Man jau 58-eri, tad beliks tik keletas metų iki pensijos, naujų rimtų studijų nebepradėsiu“, – teigė B. Titienė.
Jos nuomone, išsilavinimas ne visuomet atspindi žmogaus gebėjimus. O kultūros srityje tuo labiau – čia reikia ne diplomo, o kūrybinės ugnelės. Kaip rodo patirtis, geriausi meno darbuotojai būna net visai kitų sričių specialistai.
„Kartelė per daug užkelta. Kultūros centrų vadovams užtektų tiesiog universitetinio išsilavinimo. Tragedijos nebus, bet prisikviesti jaunus išsilavinusius žmones į provinciją tikrai bus sudėtingiau“, – įsitikinusi kultūros centro vadovė.
Jos teigimu, gal kokiuose Anykščiuose, kur yra tik vienas kultūros centras, dar pavyks rasti žmogų, turintį reikiamą išsilavinimą, bet Panevėžio rajone, kur kultūros centrų gerokai gausiau, bus sudėtinga.
„Jaunus specialistus atbaido penkerių metų vadovo kadencija. Norint pasiimti paskolą, kyla bėdų, nes turint neterminuotą darbo sutartį bankai nenoriai leidžiasi į kalbas. Be to, ir atlyginimas nevilioja. Tuomet jau verčiau mieste imtis kito, geriau atlyginamo, darbo“, – svarsto B. Titienė.
