Asmeninio albumo nuotr.

Kuklioji kūrėja kalba per poeziją ir tapybą

Kuklioji kūrėja kalba per poeziją ir tapybą

,,Man visada sunku kalbėti, nepasitikiu savimi, bet mėgstu slapčiausias mintis patikėti baltam popieriaus lapui ar savo užrašų knygelei“, – taip pristatydama savo kūrybą prieš metus kalbėjo jaunoji poetė, panevėžietė Rusnė Tauraitė. Atrodo, jog per tą laiką nelabai kas ir pasikeitė.

Juozo Miltinio gimnazijos abiturientė nedaugžodžiauja, bet kur kas daugiau apie ją pasako kūryba, patikėta popieriaus lapui.

Šiuo metu intensyviai abitūros egzaminams besiruošianti R. Tauraitė plunksnos į šalį nepadėjo. Mėgstamiausia jos rašymo forma – ketureiliai, nes, anot jaunosios poetės, jų struktūra nėra suvaržanti, leidžianti daugiau improvizuoti.

Kūryboje Rusnė dažnai perteikia įvykius, kadaise įstrigusius atmintyje. Kūriniuose nevengia personifikacijos – apdovanoja gamtos reiškinius, gyvūnus ar daiktus žmogaus savybėmis.

„Mano kūryboje yra labai didelė dalis emocijų ir praeities išgyvenimų. Netgi galėčiau sakyti, kad tai yra vienas iš mano kūrinių pagrindų“, – svarsto R. Tauraitė.

Įkvėpimas – be galo paslaptinga būsena. Jam aplankius, galime nuveikti išties nuostabių dalykų. Maloniausias laikas kurti jaunajai literatei tuomet, kai yra visiškai viena. Tuomet poetinė mintis ant popieriaus tarsi rašosi savaime.

Asmaninio albumo nuotr.

Startas kūrybinėse dirbtuvėse

R. Tauraitės kūrybinis kelias prasidėjo jai mokantis Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje.

Mokyklos skaitykloje per ilgąsias pertraukas vykdavo kūrybinės dirbtuvės, o Rusnė buvo nuolatinė jų dalyvė. Tai buvo pirmasis, nors ir nedrąsus žingsnis, įsukęs į magišką kūrybos verpetą.

Prisijaukinti plunksną talentu kurti apdovanotai R. Tauraitei nebuvę labai sunku.

„Pirmieji mano kūriniai dažniausiai būdavo akrostichai arba haiku. Tuo metu tai atrodė gana keista, bet mokytojų dėka pasirodė labai maloni veikla“, – šypteli jaunoji kūrėja.

Šiuo metu R. Tauraitės ir kūrybos santykis yra labai glaudus. Galimybė kurti jai reiškia tiek daug, kad be to ji tiesiog neįsivaizduoja savęs.

„Gyvenime labai vertinu kūrybą, menus ir kitus išraiškos būdus, nes tai parodo žmogaus mintis, emocijas, leidžia iš arčiau susipažinti su kitais žmonėmis“, – teigia Rusnė.

Eilėraščiai almanache

Dažniausiai kalbant apie kūrybą akcentuojamas kūrėjo gyvenimas ir jame ieškomi įkvėpimo šaltiniai, padedantys išlaisvinti jausmus. Tačiau R. Tauraitė teigia, jog gyvena labai kasdieniais džiaugsmais. Kūrybai ją kasdien įkvepia grupelė mielų draugų, kartu patirta nesuskaičiuojama galybė nuotykių, aplinka. Impulsą kurti jaučia ir atgimstant gamtai, stebėdama jos pokyčius.

R. Tauraitės kūriniai jau ne kartą sugulė į storą Jaunųjų kūrėjų almanachą. Anot poetės, matyti savo kūrinius publikuojamus viešai, žinoti, jog kažkas juos skaito, būti dėl jų atpažintai – tikrai malonu. Tačiau tai nėra dalykas, apie kurį ji dažnai pamąstytų.

„Daugiau savo kūrybos skiriu sau ir artimiems žmonėms“, – sako jaunoji poetė.

Savo poezijai T. Tauraitė sako nesanti labai kritiška. Bėgant laikui suprato, jog priimti kūrinius tokius, kokie jie yra, – dar vienas žingsnis į priekį.

Nuo poezijos prie tapybos

Jauno žmogaus ir literatūros santykis visais laikais buvo labai plačiai nagrinėjamas. Šiuolaikinis jaunimas esą eksponentiniu greičiu tolsta nuo literatūros, o ši dažniausiai nesudomina jaunuolių taip, kad jie skaitytų tiesiog savo malonumui.

R. Tauraitė pripažįsta, jog ir jos aplinkoje jaunas žmogus ir literatūra nėra dažnai matomas reiškinys. Tačiau, pačios kūrėjos manymu, šiuolaikinis kultūringas jaunas žmogus nebūtinai turi būti aistringas literatūros mylėtojas.

Ir pati R. Tauraitė ilgai ieškojo rakto, kuris atrakintų paslaptingą literatūrinę kūrybinę skrynią. Nuo mažų dienų ji mieliau savo mintis ir jausmus sudėdavo į piešinius. Tik mokydamasi progimnazijoje rado papildomą kelią minčiai perteikti – rašymą.

„Kai buvau vaikas, neatkreipdavau dėmesio į eilėraščius, nes buvau užsiėmusi piešimu. Didžiausią įtaką mano rašymui darė mokytojai, kurie visada palaiko ir motyvuoja mane kurti“, – sako Rusnė.

Miegančią gamtą ir dabar pabudina ne tik pavasaris, bet ir talentingos gimnazistės teptukai. Jos rankos popieriuje išlieja ne tik į eilėraščius sugulančias mintis. Dailės mokyklą lankiusi Rusnė ir dabar laisvalaikį dažnai leidžia piešdama, tapydama.

Šiuo metu R. Tauraitei, kaip ir visiems abiturientams, įtemptas metas – artėja brandos egzaminų sesija. Kūrybingoji Rusnė planuoja studijuoti vaizdo žaidimų kūrimą ir animaciją.

„Planavau dirbti darbą, susijusį su daile ir technologijomis“, – sako Rusnė, planuojanti tęsti ir kūrybinį kelią.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų