Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Kadaise pirmame jų aukšte buvo svečių kambariai, o visą dešinę pusę užėmė didelė salė. Antras aukštas buvo skirtas reprezentacijai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Kučiuose – gyvenimų sąsajos

Kučiuose – gyvenimų sąsajos

Kučių žemėje ne tik stūkso garsusis Bistrampolio dvaras – savotiška lenkų ir lietuvių kultūros jungtis, bet ir dar vienas krašto istorijai svarbus akcentas: išlikusi laiko permainų, regis, visai nepaliesta autentiška senoji kaimo gatvelė.

Kaimai, kaip ir žmonės, turi savus likimus – kiekvienam savas laikas klestėti, gyvuoti, kartais žlugti ir likti užmarštyje arba vėl kilti naujam gyvenimui.

Ramygalos seniūnijoje esantis Kučių kaimas ne išimtis – jo biografijoje taip pat savos ypatybės ir datos.

Šis maždaug penkiolika kilometrų nuo Panevėžio nutolęs kaimas žinomas kaip dvarininkų Bistramų kraštas, jų gyvenimo ir veiklos vieta. Čia išlikęs atgaivintas ir vėl klesti įspūdingas jų dvaras.

Bet, kaip sako Ramygalos seniūno pavaduotoja Lina Juozaitienė, reikėtų pamatyti ir tolokai nuo pagrindinio kelio išlikusią senąją Kučių kaimo dalį – keletą abipus gatvės išsirikiavusių trobesių.

Tokį reginį Lietuvoje jau retai kur beišvysi – kaimai, pastatai, sodybos vis labiau šiuolaikiški, nebesaugantys autentiškos praeities dvasios.

Kučiai kitokie – jie dar daug ką gali papasakoti. Pati kaimo teritorija išplitusi ir tarsi persipynusi su Uliūnais, negausi gyventojų.

Tolokai nuo pagrindinio kelio išlikęs senasis Kučių kaimas – keletas abipus gatvės išsirikiavusių trobesių. Tokį reginį Lietuvoje jau retai kur beišvysi. M. Garucko nuotr.

Dar visai neseniai apie kaimą gražiu Kučių pavadinimu galėjome kalbėti kaip apie nykstantį – vos keli gyventojai, laiko ir piktavalių suniokotas dvaras, pamiršta turtinga krašto istorija.

Bistrampolio dvaro puoselėtojas kunigas Rimantas Gudelis svarsto, jog vargu ar būtų pavykę nufilmuoti didesnę laidą ar parašyti straipsnį apie Kučių kaime šventų Kūčių vakarienei prie stalo susėdusią gausią šeimą. Išlikusioje unikalioje senovinėje kaimo gatvelėje dauguma pastatų buvo negyvenama arba skirta vasaros poilsiui.

Bet šiandien kaimas po truputį pildosi – pradeda kurtis, statosi nauji gyventojai. O dvaras vis labiau tampa traukos centru ne tik Panevėžio krašto, bet visos Lietuvos gyventojams.

Įdomus ir lenkams

Apie Panevėžio rajono Kučių kaimą ir jame esantį Bistrampolio dvarą žino ne tik Lietuvos žmones.

Šio dvaro atgaivintojas kunigas Rimantas Gudelis Varšuvoje yra gavęs dovanų populiarų lenkišką žurnalą „Historia“, kuriame publikuotas rašinys apie jo naujam gyvenimui prikeltą dvarą.

Daug dėmesio skyręs istoriniams įvykiams ir asmenybėms, straipsnio autorius rašo ir apie šių dienų Bistrampolį.

„Po karo Bistrampolio dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo mokomajam ūkiui, vėliau tarybiniam ūkiui. Iširus tarybiniam ūkiui, dvaras liko be šeimininko. 1997 metais Bistrampolis buvo perduotas Panevėžio vyskupijai (Kristaus Karaliaus katedrai) ir viešajai įstaigai Jaunimo integracijos centrui. Su tuo jaunimu bendradarbiavo suinteresuotas kultūrine veikla kunigas dr. Rimantas Gudelis. Galvodamas apie būsimą visos rezidencijos atgaivinimą, kun. Gudelis 2003 m. dar suniokotuose dvaro pastatuose organizavo pirmąjį Bistrampolio kultūros festivalį“, – rašoma straipsnyje.

Bistrampolio dvaro puoselėtojas kunigas Rimantas Gudelis svarsto, jog vargu ar būtų pavykę nufilmuoti didesnę laidą ar parašyti straipsnį apie Kučių kaime šventų Kūčių vakarienei prie stalo susėdusią gausią šeimą. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Asmeniškai kunigo veikla susidomėjęs garsios giminės palikuonis Tadeušas Bistramas užmezgė kontaktus ir 2004 metais buvo pakviestas į antrąjį Bistrampolio festivalį.

Lenkų režisierius į festivalį atvyko su savo filmu „Lietuva, Tėvyne mano“, sukurtu apie poetą Adomą Mickevičių, kilusį iš senos lietuviškos bajorų giminės.

Poeto tėvai, nors kalbėjo lenkiškai, save laikė lietuviais, o Lietuvą – tėvyne. Beje, A. Mickevičiaus sugalvotas moteriškas vardas Gražina plačiai paplito ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Kitas jo sugalvotas vardas – Živilė – tik Lietuvoje.

Pavadino Bistrampoliu

Dokumentinių filmų autorius T. Bistramas, kaip pasakoja R. Gudelis, dabar baigia sukurti dar vieną filmą, „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“. Jis skirtas 1863-ųjų sukilimui ir jame dalyvavusiam Bistramų giminės atstovui.

Istorikas dr. K. Avižonis, remdamasis lenkų herbynais, mini 70 bajorų, kurie įvairiais būdais iš Lenkijos persikraustė į Lietuvą, pavardžių. Tarp tų bajorų buvo ir Bistramai. O vienas jų Jogailos laikais vadovavo karališkajai kavalerijai.

Lietuviškosios Bistramų šakos pradininku laikomas Kuršo kunigaikščio Vilhelmo dvaro maršalkos Kristupo Bistramo anūkas, Respublikos karaliaus Vladislovo IV Vazos dvariškis Jonas Kazimieras.

Už gerą tarnybą jis 1645 metais iš karaliaus gavo 26 valakus žemės Aristavos vaitystėje ir Daukoniuose bei Žvirblonių kaimą.

Jonas Kazimieras Bistramas turėjo du sūnus, vienas išvyko gyventi į Kuršą, o Jonas Evaldas pasiliko Žvirbloniuose.

1695 ir 1701 metais iš giminių jis įsigijo du palivarkus plačiame Juodos slėnyje, vadinamus Barklainiais.

Dalindamas žemes savo keturiems sūnums, vienus Barklainius su Dūdonių, Uliūnų bei Gautkalnio kaimais Bistramas paskyrė Boguslavui, o antruosius Barklainius su Kučių ir Zambšišių kaimais – Aleksandrui.

Aleksandro Bistramo valdomi Barklainiai atiteko jo sūnui Andriui, o vėliau – anūkams.

XVIII amžiaus antrojoje pusėje šie Barklainiai pradėti vadinti Bistrampoliu.

Tokiu pavadinimu dokumentuose dvaras paminėtas 1795 metais.

A. Bistramo anūkai Dominikas ir Kazimieras mirė nepalikę palikuonių. Giminės žemes supirko ir valdas apjungė Upytės teisėjas Karolis Bistramas.

Vienas iš Bistrampolio dvaro valdytojų – Tadeušas Bistramas – giminiavosi su garsiuoju lenkų rašytoju Henriku Senkevičiumi, pelniusi Nobelio literatūros premiją. Žinoma, kad garsusis rašytojas šiame dvare netgi vasarojo. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Vasarojo garsusis rašytojas

Laikas sparčiais žingsniais šuoliavo į priekį neaplenkdamas nei Kučių, nei Bistramų. Daugybė įvykių keitė vieni kitus – dvare virė savas gyvenimas, kaime ir jo trobelėse – kitoks. Bet vieni su kitais buvo glaudžiai susiję.

Dvaras plėtėsi. Karolis Bistramas pirko žemes, o vesdamas kraičio gavo Upytės ir Stultiškių dvarus bei keletą mažesnių palivarkų. Jis pradėjo kurti ir iki mūsų dienų išlikusį Bistrampolio dvaro ansamblį.

Vienintelis Karolio ir Zofijos Bistramų sūnus Vladislovas (1839–1918) aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime.

Apie jį ir pasakojama naujajame dokumentiniame filme „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“. Sukilėliams pralaimint, V. Bistramas bėgo į Prūsiją. Pasakojama, kad jį per sieną perrengę rabinu pervežė žydai. Už sūnų teko atsakyti tėvui. Šis uždarytas į kalėjimą, o visi jo dvarai sekvestruoti. Tik užtarus įtakingiems rusų aristokratams, K. Bistramas atgavo nuosavybę.

Po keleto metų iš užsienio grįžo ir Bistrampolio paveldėtojas Vladislovas Bistramas.

Šis turėjo keturis sūnus ir tiek pat dukterų. Bistrampolis atiteko vienam iš sūnų – Tadeušui Bistramui. Žinoma, kad jie giminiavosi su garsiuoju lenkų rašytojų Henriku Senkevičiumi.

Atsiminimuose teigiama, kad rašytojas vieną vasarą praleidęs Bistrampolyje, rinkdamas medžiagą istoriniam romanui „Tvanas“. Apie šį rašytoją sukurto dokumentinio filmo „Lietuviškieji „Tvano“ keliai“ premjera vyko Bistrampolio dvaro žiūrovų salėje.

Lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius (1846–1916) visame pasaulyje žinomų kūrinių „Kryžiuočiai“, „Tvanas“ ir kitų autorius. 1905 metais jis įvertintas Nobelio literatūros premija ir buvo šeštasis šios premijos laureatas rašytojas.

Panevėžio krašto žmonėms malonu žinoti, kad toks garsus žmogus kadaise lankėsi ir net vasarą leido netoli miesto esančiuose Kučiuose.

Bistramai dvarą valdė iki 1940 metų. Vėliau dvaras nacionalizuotas, apleistas ėmė nykti.

Istorijos paslaptys

Kunigas R. Gudelis sako, kad ir patys Bistramai yra surašę savo giminės istoriją.

Daug kas laiko tėkmėje keičiasi, užsimiršta, uždengiama paslaptimis.

Tačiau tai, kas išsaugota, svarbu ne tik šio krašto gyventojams. Bistrampolio dvaras, jo praeities ir dabarties gyvenimas aktualus ir lenkų kultūrai, todėl jis dažnai lankomas lenkų turistų. Trys dvarininkai, būdami generolai, dalyvavo Borodino kautynėse rusų pusėje. Taigi dvaras sietinas ir su Rusijos kultūra.

Kultūros paveldo objektu pripažintas Bistrampolio dvaras turi išliekamąją archeologinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Keturių kolonų puošiami iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Kadaise pirmame rūmų aukšte buvo svečių kambariai, o visą dešinę pusę užėmė didelė salė. Antra aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Dvarininkai buvo sukaupę 2 000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją.

Maždaug penkiolika kilometrų nuo Panevėžio nutolęs Kūčių kaimas žinomas kaip dvarininkų Bistramų kraštas, jų gyvenimo ir veiklos vieta. Čia išlikęs atgaivintas ir vėl klesti įspūdingas jų dvaras. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Taip pat išliko dešimt kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, statytų 1820 metais.

Gal prie Bistramų dvaro buvusio Bistrampolio kaimo, panaikinto 1968 metais vietovę prijungus prie Kučių kaimo, dabar niekas nei prisimintų, nei minėtų, jeigu ne atgaivintas, naujam gyvenimui prikeltas dvaras.

Ir kas dabar nežino garsiojo Bistrampolio! Jeigu ne į festivalį, kasmet vykstantį dvare birželio–rugpjūčio mėnesiais, ar į kokią konferenciją teko atvykti, tai bent pasižvalgyti po parką dažnas buvo užsukęs.

Šio dvaro sodyboje 2012 metų kovo mėnesį buvo susitikę Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Andris Bėrzinis.

Komentarai

  • O kam tarpukario laiku priklausė šis dvaras? Mano mama pasakojo, kad dvarininkai nusigyveno ir dvarą nupirko vietos ūkininkas.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų