Kryžiaus kelią ėjo po atviru dangumi (papildyta fotogalerija)

Kryžiaus kelią ėjo po atviru dangumi (papildyta fotogalerija)

Didįjį penktadienį, kurį katalikiškasis pasaulis įvardijęs Kristaus kančios diena, per Panevėžį nusidriekia net du Kryžiaus keliai.

Vieną jų vidudienį tikintieji ėjo Berčiūnų priemiesčio pušyne. Antrasis vėlyvą vakarą tikinčiuosius sukviečia į miesto Senvagę.

Susirinkusiuosius į Berčiūnų kryžiaus kelią glostė po ilgų apniukusių dienų pasirodžiusi saulė.
Tikintieji džiaugėsi sutikę vieni kitus, daugybę metų besirenkančius į velykinį Kryžiaus kelią.
Berčiūnuose Kryžiaus kelias einamas nuo 1997-ųjų.
Procesija prasidėjo nuo Lietuvos kankinių bažnyčios. Nuo jos iki buvusios senosios, 1957 metais susprogdintos bažnyčios pamatų, driekiasi keturiolika Kryžiaus kelio stočių, paženklintų koplytstulpiais. Prie kiekvieno jų eisena sustoja maldai.
Kryžiaus kelio stotys simbolizuoja Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo patekimo pas Poncijų Pilotą iki pat nukryžiavimo bei palaidojimo.
„Atvykome nueiti šį kelią tam, kad patirtume atgaivą prieš Velykas. Atvykome išgirsti prasmingų žodžių, pabūti bendruomenėje, pajusti džiaugsmą. Velykos – ne vien pyragų kepimas ir kiaušinių dažymas. Velykos – tai mūsų visų prisikėlimas, į kurį dažnai tenka eiti kančios keliu“, – kalbėjo Janina Diementienė, į Kryžiaus kelią Berčiūnuose atvykusi su sutuoktiniu Vaclovu.
Kryžiaus kelyje dalyvavusios vienuolės argentinietės Nukryžiuotojo Marija ir Gerosios Vilties Marija teigė, kad joms ėjimas Berčiūnų, kaip ir kiekvienu kitu pasaulio kryžiaus keliu, yra gyvenimo apmąstymas išgyvenant Kristaus kančią ir vienijantis su juo.
O Angelė Grinkienė svarstė, kad jai Kryžiaus kelias – dvasinis maistas.
„Kryžiaus kelią aš apmąstau dažnai, o mąstymas man teikia stiprybės ir prasmės žengti savuoju gyvenimo keliu“, – sako Angelė.
Dvi panevėžietės – Valė ir Vaclova pasisakė esančios Panevėžio šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios choristės, tad Kristaus kančios kelią visą gavėnią eidavusios pačioje šventovėje. Tačiau drauge su dideliu būriu tikinčiųjų eiti Kryžiaus kelią po atviru dangum, čiulbant paukščiams, matant palei kelio stotis tekantį Nevėžį – šioms moterims teikė dar didesnį džiaugsmą.

Prisikėlimu pasibaigusi mirtis

„Kryžiaus kelyje žmonių minios Kristų lydėjo iki Golgotos, iki jo mirties vietos. O Kristus žmonėms yra pasakęs, kad tuomet, kai bus pakeltas nuo žemės, prie savęs patrauks visus. Tad nepamirškime, kad eisime į mirtį, pasibaigusią prisikėlimu“, – susirinkusiems į Kryžiaus kelią Berčiūnuose kalbėjo vyskupas Linas Vodopjanovas.
O kunigui Algirdui Daukniui šis kelias – visų per metus neštų kryželių apmąstymas.
„Nešu ir savo, ir visų kitų, kurie man juos patikėjo, kryželius“, – sakė dvasininkas.
Berčiūnų kryžiaus kelias byloja ir apie lietuvių tautos kančių istoriją. Pasak kunigo Justo Jasėno, eidami šį kelią suvokiame, kad gyvenimas tęsiasi.
„Senosios Berčiūnų bažnyčios likę tik pamatai, tačiau stovi nauja bažnyčia, o ant senosios pamatų pastatyta Kristaus statula. Tad viskas tame kelyje taip gyva ir taip jaudina, kelia dvasią“, – pastebėjo jaunasis dvasininkas.
Berčiūnų kryžiaus kelio stočių apmąstymai bylojo, kad kenčiančiųjų mums gaila, tačiau kančia yra tai, kas patikrina, apvalo, nuskaistina, kas artina prie Viešpaties.
Tikintiesiems sustojus ties Kryžiaus kelio stotimis, apmąstymus skaitė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.
„Kam Kristui reikėjo tokio pažeminimo. Kodėl jis leido net tai, kad jam būtų nuplėšti drabužiai?“ – klausė Kryžiaus kelio mąstymo žodžiai.
Ir ištartas atsakymas: „Nekaltai pralietas kraujas papuošia kaip purpuras“.
Po klausimo, „Kodėl mirti reikėjo Teisiajam, o gyvi liko, netgi triumfavo budeliai?“, ėjo apmąstymų atsakymas: „Budeliai – jau seniai mirę, vargu ar jie buvo kada gyvi“.

Su duona ir sula

Berčiūnų kryžiaus kelio apmąstymai baigti žodžiais, kad žemėje visų žmonių gyvenimas baigiasi mirtimi ir laidotuvėmis. Palaidotas buvo ir Kryžiaus kelią nuėjęs Kristus. Bet po trijų dienų jo kapas rastas tuščias. Pasaulio Išganytojas prisikėlė – mes visi švenčiame Velykas.
Nuėjusius Berčiūnų kryžiaus kelią palaimino vyskupas L. Vodopjanovas, o tada buvo pasiūlytos vaišės – naminė duona ir pavasarine sula.

Kryžius Senvagės šlaite

Į dar vieną Kryžiaus kelią panevėžiečiai susirenka Didžiojo penktadienio vakarą Senvagėje.
Šio kelio organizatorius Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys pasidžiaugė, kad po pandemijos, Senvagės rekonstrukcijos tikintieji vėl gali burtis į prasmingą suėjimą.
Šiųmečiam keliui klebonas sugalvojo išskirtinę dekoraciją.

Stačiame kairiajame Senvagės šlaite sušvito kančios simbolis – kryžius. Po šiuo kryžiumi driekėsi einančiųjų Kryžiaus kelią procesija.
„Šiemet pagailėjome Senvagėje išklotų naujų šaligatvio plytelių, tad Kryžiaus kelio personažų nutarėme neužkelti ant žirgų, ką darydavome anksčiau. Tačiau kelias dėl to – ne mažiau įspūdingas ir tikiu, kad prasmingas“, – kalbėjo R. Zdanys.
Pirmą kartą įspūdinga eisena Didįjį penktadienį Senvagėje surengta 2015-aisiais.
Iš dalies teatralizuotas Kryžiaus kelias su daugybe personažų, tarp kurių – romėnai kariai, Kristaus Motina, kiti jį lydėjusieji kasmet į Senvagę vėlų vakarą sutraukia minias tikinčiųjų.
Senvagės Kryžiaus kelio ėjimą nutraukė pandemija. Dėl jos Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias neitas porą metų, pernai procesija nevyko dėl Senvagėje vykusių statybų.

Galerija

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų