P. Židonio nuotr.

Kryptis keičiasi: emigrantai grįžta namo

Kryptis keičiasi: emigrantai grįžta namo

Ieškančiųjų geresnio gyvenimo kryptis keičiasi Panevėžio naudai. Skaičiuojama, kad per penkerius metus grįžtančiųjų iš užsienio į Aukštaitijos sostinę srautas išaugo kone 90 proc. Specialistai tokį šuolį motyvuoja didėjančiomis darbo galimybėmis, išaugusiu miesto patrauklumu ir būsto įperkamumu. Tačiau didžioji dalis buvusių emigrantų įvardija ir dar viena lemtingą motyvą: gimtųjų namų ir artimųjų ilgesį.

Nuo šio rudens Panevėžį po truputį jaukinasi Laura Dulevičienė. Po septynerių metų, praleistų Norvegijoje, moteris su šeima grįžo į Lietuvą. Laura kilusi iš Tauragės ir Panevėžys jai iki šiol buvo visiškai svetimas miestas. Tačiau čia gimęs ir augęs jos sutuoktinis.

Vyras planavo pradėti savo verslą, o tai daryti geriau, kai aplinka pažįstama, bet kada gali paprašyti artimųjų pagalbos“, – pagrindinius motyvus, lėmusius apsisprendimą kurtis Panevėžyje, įvardija Laura.

Šeima į Lietuvą grįžo nedėkingu pandeminiu laiku. Visgi tai nesutrukdė buvusio emigranto verslo planų – atidaryti savo autoservisą. L. Dulevičienė juokauja, kad ir karantino metu mašinos genda, tad sutuoktinis visada turi darbo. Ji pati pagal profesiją kirpėja ir kol kas grįžti į darbo rinką neskuba. Mat namuose – trys vaikai, kurių du mažiausieji tik šį rudenį pradėję lankyti darželį.

Šiek tiek padedu vyrui ir vis kaupiuosi grįžimui į darbą. Yra nerimo, kaip pavyks rasti savo klientų ratą. Bet pirmiausia man reikia prisijaukinti Panevėžį“, – sako Laura.

Apsisprendė spontaniškai

L. Dulevičienės teigimu, vyriausiajam sūnui, kuris į Norvegiją išvyko Lietuvoje baigęs vos pirmą klasę, sugrįžus į Panevėžį nekilo bėdų integruojantis į lietuvišką mokyklą. Šeimoje visuomet buvo bendraujama tik lietuviškai, sūnus skaitydavo lietuviškas knygas,

Gal daug kas priklauso ir nuo vaiko, ar jis nori mokytis. Bent jau mūsų atveju jokių bėdų nekilo“, – pasakojo mama.

Vienintelis dalykas, kuris vis dar stebina buvusius emigrantus, – čionykštė bendravimo kultūra. Norvegijoje, anot L. Dulevičienės, visai nesvarbu pareigos ir piniginės storis – su visais bendraujama vienodai – tiek su bankininku, tiek su valytoja. Buvę emigrantai pajuto, kad Lietuvoje ši takoskyra dar labai ryški.

Ta nepagarba ir bendravimo kultūra – silpnoji lietuvių pusė. Bet svarbiausia, kad dabar visi esame kartu. Pagrindinė priežastis, privertusi grįžti, – šeimos ilgesys. Ir vaikų buvo gaila, kad augo be senelių meilės. Per metus atvykdavome geriausiu atveju trims savaitėms atostogų. Kad būtų tvirtas ryšys, to laiko reikia gerokai daugiau“, – kalba L. Dulevičienė.

Plačiau skaitykite liepos 29 dienos „Sekundės“ numeryje.

Komentarai

  • Lietuviams toli iki normalios bendravimo kultūros. Visumi tušti, o nosys dangų raižo.

  • Tikra nesamonė, nes grįžtančiu mažai, o emigruojančiu daug. Išvažiuoja daug jaunimo, o ir tu pačiu grižusiu emigrantu, paskiau apsisukusiu ir vėl. Paragavus europietiško atlyginimo, čia gyventi nebeišmoksi, nebepriprasi niekada.

  • Didesnės nesąmonės negalėjo parašyti. Žurnaliūgos galėtų remtis bent statistiniais duomenimis. Situacija Panevėžiui yra tragiška. Jaunimas beveik visas išvažiuoja. Čia jiems nėra kas veikti, nes nėra darbo ir perspektyvų.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų