PANEVĖŽIO J. BALČIKONIO GIMNAZIJOS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Krepšinio pradžia Panevėžyje

Lietuvoje šiais metais minime Lietuvos krepšinio – populiariausios savo sporto šakos – šimtmetį.

Šiais laikais šalyje oranžinį kamuolį vaikosi 18 000 profesionalių krepšininkų ir beveik 100 000 žaidžiančių savo malonumui.

Krepšinio pradžia Lietuvoje laikoma 1922-ųjų balandžio 23 d., kai Kaune, Vytauto parke, įvyko pirmos rungtynės tarp dviejų Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos vyrų komandų. Kad ateitų daugiau žiūrovų, varžyboms pasirinktas sekmadienis. Jose planavo dalyvauti ir dvi moterų komandos, deja, rungtynės tarp moterų neįvyko. Buvo pateikiama versija, kad krepšininkėms netiko vėlyvas laikas. Iš tiesų moterys net anksčiau už vyrus pamėgo šią sporto šaką.

Lietuvoje krepšinis nelengvai skynėsi kelią.

„Ką čia suaugę žmonės vaikų darbą dirba“, – taip galvojo ūkininkai apie sportą.

Kaip rašė savo feljetonuose Juozas Čerkesas, sportininkai išmina pievas.

Panevėžio valstybinės gimnazijos krepšininkai. 1939 metai. PANEVĖŽIO J. BALČIKONIO GIMNAZIJOS MUZIEJAUS RINKINIŲ nuotr.

Panevėžio spaudoje pirma informacija apie krepšinį siekia 1926 m., nors aišku, kad jis pradėtas žaisti anksčiau. 1926 m. balandžio 29-ąją „Panevėžio balsas“ rašė, kad Savivaldybės gimnazijos moksleiviai tuoj po pietų, nuo 1 iki 2 valandos, žaidžia krepšiasvydį.

„Panevėžio balso“ duomenimis, 1926 gegužės 21d. Jasnogurkoje (Skaistakalnio aikštėje) vyko sporto šventė. Lošė basketbolą Panevėžio gimnazijos 7 klasės mokiniai ir Kauno „Aušros “ gimnazijos 6 klasės mokiniai. Išlošė panevėžiečiai 21:0, mat buvo vyresni ir daug daug aukštesni.

Jau 1927 m. spauda rašė, kad Panevėžio gimnazijos mokiniai, vadovaujami fizinio lavinimo mokytojo Vorobėjaus, aktyviai sportuoja, o futbolas išeina iš mados, nes jame daug brutalumo.

1930 m. vyskupas Kazimieras Paltarokas šnekėjo, kad protinga kūno kultūra – tai sveikatos šaltinis.

„Nebūkime apsileidėliai, molio Motiejai“, – sportuoti ragino vyskupas.

Net pats popiežius 1930 m. irgi teigiamai atsiliepė apie sportą: fizinis lavinimas yra dvasios poilsis. Žaisdami Jūs vengiate tinginystės, kuri yra visų nelaimių pradžia.

1932 m. spauda rašė, kad Lietuvoje statomos mokyklos, bet neįrengiamos žaidimo aikštelės. Beveik nė viena pradinė mokykla neturi salės, daug vidurinių irgi ne. Salių trūkumas stabdė krepšinio propagandą. Panevėžio spauda 1934 m. atkreipė dėmesį, kad miesto gyventojai nuvargę, sudulkėję, trokšta laisvės ir jėgos, o tai jie gauna sporte. Pagal to meto spaudą geriausi krepšiasvydininkai Panevėžyje buvo jaunalietuviai. 1934 m. birželio 23–24 dienomis surengta Panevėžio jaunalietuvių sporto šventė. Panevėžio krepšininkai 16:4 nugalėjo Šeduvą. Tų pačių metų liepos 7 ir 8 dienomis jaunalietuvių sporto sąjungos kamuolio žaidimo dienose Kaune Panevėžys pralošė Kaunui 4:15.

„Nebūkime apsileidėliai, molio Motiejai.“

Vyskupas K. Paltarokas

O štai 1935 m. Kaune vykusiose respublikinėse gimnazijų baigiamųjų turnyrų varžybose Panevėžio valdžios berniukų gimnazija iš šešių apygardų užėmė 3 vietą 16:10 laimėjusi prieš Kėdainius.

Po 1937 m. Lietuvos vyrų laimėto Europos krepšinio čempionato Latvijoje populiariausia sporto šaka tapo krepšinis, į antrą vietą nustūmęs futbolą. 1939 m. Lietuva dar kartą laimėjo Europos krepšinio čempionatą.

Nedaug duomenų likę apie Lietuvos ir Panevėžio krepšininkes. Moterų krepšinio pradžia laikoma 1921 metai, bet sportas tarp moterų sunkiai skynėsi kelią. Iš pradžių moksleivėms net buvo uždrausta dalyvauti sporto klubuose. 1921 m. prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos įkurta moterų sekcija ir šioje sąjungoje įsikūrė pirma krepšinio komanda. Ji dalyvaudavo rungtynėse su vyrais. Ilgainiui padėtis gerėjo. 1938 m. Italijoje Europos krepšinio čempionate Lietuvos moterų krepšinio komanda užėmė 2 vietą. Panevėžyje merginos irgi nelabai iš pradžių pamėgo krepšinį, tačiau 1939 metų gimnazijų krepšinio pirmenybėse Panevėžio valstybinė mergaičių gimnazija užėmė 3 vietą Panevėžio apygardoje. Pirma buvo Biržų valstybinė gimnazija.