Krekenavoje nuo penkerių gyvenantis V. Kaušakys paneigė posakį, kad savame krašte pranašu nebūsi. P. Židonio nuotr.

Seniūnas atrado naują pašaukimą

Seniūnas atrado naują pašaukimą

Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys turi ir kitas, turbūt netgi svarbesnes, pareigas. Artėjant Kalėdoms velkasi raudoną apdarą, metasi ant pečių maišą ir tampa pačiu laukiamiausiu ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų svečiu.

Po tokių gastrolių pernai net rajono Savivaldybėje seniūną vadindavo Kalėdų Seneliu. Svarbiausią atributą – tikrą, vešlią barzdą V. Kaušakys pasitrumpino tik prieš keletą dienų. Nors jis pats tikina neturįs talento vaidinti, visgi jo aktoriniais gabumais šventinio stebuklo laukiantys vaikai patikėjo net Egipte.

„Neseniai grįžome iš kelionės į Egiptą. Ten vienas sutiktas rusų vaikas ėmė prie stalo iš manęs šaipytis, vadinti seniu. O aš jam ir sakau: „Aš ne šiaip senis – aš Senelis Šaltis ir atvažiavau čia prieš Naujuosius metus pailsėti, o paskui jau keliausiu į visus kraštus dovanų dalinti“, – šypsosi tokiam darbui tinkamo stoto ir išvaizdos Krekenavos seniūnas V. Kaušakys.

Po tokio pokalbio mažasis užsienietis seniūno jau stengėsi nebepaleisti iš akių. Visą poilsinės kelionės laiką berniukas tėvams vis baksnojo į lietuvį pasakodamas, kad štai čia tas tikrasis visų pasaulio vaikų laukiamas Senelis.

Ir iš tiesų vaikas neklydo. V. Kaušakys pastaruosius metus buvo tikras Kalėdų Senelis, gal tiksliau jo pavaduotojas. Juk teoriškai tikrasis negalėtų vienas per naktį aplankyti milijonų namų, kuriuose po eglute reikia palikti šūsnis dovanų. Tokią versiją seniūnas pateikė ir savo penktokui sūnui Kristupui, kai ėmėsi Krekenavos teatro mėgėjų kolektyvo „Avilys“ pasiūlyto Kalėdų Senelio vaidmens.

Iki tol V. Kaušakys niekada nebuvo bandęs vaidinti, o juo labiau vaikams. Seniūnas juokiasi, kad jo aktoriniai gebėjimai užstrigo dar vaikystėje, kai per šventes dalyvaudavo mokyklos karnavaluose. Iš jų atsimenąs devintoje klasėje paties siūtą beždžionės kaukę ir prasto pažymio vaidmenį. Nors vaidino tik trejetuką penkiabalėje sistemoje, žiūrovai jį už vaidybą išrinko geriausiu pažymiu.

Dėl vešlios barzdos Egipte sutikto vaiko seniu pavadintam V. Kaušakiui pakako paaiškinti, kad esąs atostogauti atvykęs Senelis Šaltis, kad mažasis visos kelionės metu tėvus įtikinėtų sutikęs ypatingą poilsiautoją. Asmeninio archyvo nuotr.

Dėl vešlios barzdos Egipte sutikto vaiko seniu pavadintam V. Kaušakiui pakako paaiškinti, kad esąs atostogauti atvykęs Senelis Šaltis, kad mažasis visos kelionės metu tėvus įtikinėtų sutikęs ypatingą poilsiautoją. Asmeninio archyvo nuotr.

Per atestaciją sukritikavo barzdą

O praėjus trisdešimčiai metų į sceną seniūnas sugrįžo per barzdą.

„Kartą ėmiausi auginti barzdą – šiaip, nieko neplanuodamas. Rajono Savivaldybėje vyko seniūnų atestacijos posėdis, jame buvau įvertintas gana gerai, tik juokais gavau pastabą, kad ta barzda nelabai pritinka užimamoms pareigoms. Puoliau aiškinti, esą vertintojai nieko nesupranta – artėja šventės ir reikės būti Kalėdų Seneliu, eiti pas vaikus, nešti dovanas“, – dabar juokiasi prisiminęs V. Kaušakys.

Tokie seniūno žodžiai išlėkė žvirbliu ir grįžo jaučiu, kaip sako lietuvių liaudies išmintis. Vieną vakarą žmona paprašė prisijungti prie Krekenavos miestelio mėgėjų teatro, o šis šventėms kaip tik ruošė naują spektaklį „Keisti Kalėdų seneliai“.

„Jau seniai kolektyvas mane kvietė prisijungti, bet pernai su savo pilvuku ir barzda tapau tinkamiausias aktorius Kalėdų Senelio vaidmeniui. Pasirodau spektaklio pabaigoje, pabaru susipykusius veikėjus ir tada jau einu bendrauti su susirinkusiais žiūrovais – vaikais“, – apie gana improvizacinį vaidmenį pasakoja seniūnas.

Po tokio debiuto scenoje, vėliau su Krekenavos teatru V. Kaušakys apvažiavo labai daug ne tik Panevėžio rajono miestelių, bet vyko gastrolių ir į tolimesnius Lietuvos kraštus. Nebrangiai pastatytas spektaklis tapo toks populiarus, kad jo prašė ir mokyklos, ir darželiai, krekenaviškiai vaidino net Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų atžaloms. Nuo tos dienos seniūnas gavo ir kitas, gal net svarbesnes, Kalėdų Senelio pareigas.

„Dabar jau į mane taip ir kreipiasi rajono Savivaldybėje. Būdavo, grįžtu vakare po gastrolių su baltai dažyta barzdą ir jos net nesiplaunu, nes kitą dieną vėl pasirodymas. Toks ir važiuoju į rajono Savivaldybę“, – šypsosi V. Kaušakys.

Patikrino: tikras

Sėkmingą spektaklį šį savaitgalį krekenaviškiai žada atvežti į Pragarėlės kaimą. Kalėdų Senelio iš Krekenavos populiarumas neišblėso nė per metus, keitėsi tik jo barzdos ilgis. 43-ejų V. Kaušakys ją iki šios savaitės buvo užauginęs sprindžio ilgio, bet prieš porą dienų ėmė ir pasitrumpino.

„Auginau beveik be žirklių – pradžioj dar bandžiau formuoti, bet pamačiau, kad „barberių“ paslaugos labai brangios, tai leidau barzdai kerotis, kaip pati nori“, – pasakojo seniūnas.

Anot jo, vaidinant Kalėdų Senelį būtent barzda puikiai paslėpė seniūną.

„Didžiausias kalėdinių pareigų atlygis man buvo gautos emocijos iš vaikų. Kartą priėjo prie manęs devynerių berniukas, o juk tokio amžiaus vaikai jau abejoja stebuklais ir pasakomis, bet paskui girdžiu jį draugams sakant „Man atrodo – tikras“, – neeiline patirtimi pabūti didžiausia staigmena mažam žmogui džiaugiasi V. Kaušakys.

Nuo tokio „tikro“ Kalėdų Senelio kelių mažyliai tiesiog nenorėdavę nulipti. O viena mergaitė kone dešimt minučių deklamavo išmoktą eilėraštuką.

„Teko su ta mergaite derėtis, kad pasirodymą būtinai pabaigtų kitais metais. Bet iš tiesų labai gera matyti gerumą vaikų akyse, jie vis dar tiki stebuklais, Kalėdomis, moka džiaugtis net ir menkiausia dovanėle“, – teigia seniūnas.

Gana ilgai Kalėdų Seneliu tikėjo ir paties V. Kaušakio vyriausias sūnus Faustas. Šis iki trylikos metų nesuprato, kas po eglute iš tiesų palieka dovanas.

„Užsakiau sūnui dovanų mobiliojo ryšio telefoną ir, kaip būna prieškalėdiniu laikotarpiu, dovana vėlavo. Laukiu laukiu, kaip neateina siuntinys, taip neateina – jau ir Kūčios, o dovanos nėra. Nuliūdo vaikas nieko neradęs po eglute, tada jam ir sakau: „Matai, gal nebuvai toks geras, už tai paskutiniam ir atneš.“ Vaikas taip susijaudino, taip jį sąžinė užgraužė, kad net ir man nejauku tapo. Prisižadėjo visada būti geras, kad tik Kalėdų Senelis jo nebeaplenktų“, – prisimena prieš daug metų buvusias šventes seniūnas.

V. Kaušakys svarsto nė neatsimenantis, kada pats nustojo tikėti pasakomis.

Ir kas galėtų paneigti, kas šis Kalėdų Senelis – netikras? Asmeninio archyvo nuotr.

Ir kas galėtų paneigti, kas šis Kalėdų Senelis – netikras? Asmeninio archyvo nuotr.

Tėčio akys

Dabar seniūno vyresnėliui jau 21-eri. Kaip tėvas sako, atžala vis dar ieško savęs: šiuo metu kremta emigranto duoną Anglijoje, ten ketina grįžti į mokslus.

„Nespaudžiu savo vaikų, leidžiu patiems ieškoti savo kelio. Buvau įdarbinęs vyresnįjį gana sunkioms pareigoms, dabar bando laimę užsienyje“, – sako V. Kaušakys.

Gana įvairiai save išbandė ir sėkmingą kryptį surado vidurinysis, aštuoniolikmetis seniūno sūnus Dovydas. Iš pradžių grojo akordeonu, paskui šoko pramoginius šokius, o galiausiai pamėgo orientavimosi varžybas. Dabar šis jaunuolis jau Lietuvos rinktinės narys ir didžiuojasi šalies čempiono vardu.

„Šeima sako, kad esu geras tėvas ir žmogus, myliu vaikus. Tik toks ir gali būti Kalėdų Seneliu. Kai prieš daug metų darželyje paprašė manęs juo pabūti, tai grįžę vaikai pasakojo, kad buvo atėjęs smagus Senelis, tik akys kaip mano“, – pamena V. Kaušakys.

Per vienas šventes Kalėdų Senelio drabužiais apsirengusio seniūno nepažino nė patys krekenaviškiai.

„Ateinu į renginį, perduodu seniūno linkėjimus ir pasakau, kad jo šį kartą nebus. Tai buvo pasipiktinusių, kad šventė be seniūno sveikinimo“, – juokiasi V. Kaušakys.

O iš tiesų jis nė neįsivaizduotų, kad štai šitaip galėtų palikti žmones jų nepasveikinęs. Seniūnija, kultūros centras ir bazilika – švenčiausia šio miestelio trejybė.

„Net Kalėdų eglutė šiemet pas mus trijų viršūnių, kažkas siūlė jas nupjauti, bet paaiškinau, jog tai mūsų aktyvi trijulė. Kur ko reikia: pavaidinti, pasveikinti, suorganizuoti, visur tie patys žmonės iš seniūnijos, kultūros centro ir bazilikos“, – aktyviais savo krašto žmonėmis džiaugiasi praėjusį savaitgalį Kalėdas Krekenavoje įžiebęs seniūnas.

Didžiausia prasmė – šeima

Krekenava žiemos šventėms jau aštuntus metus puošiasi seniūnijos gyventojų dovanotomis žaliaskarėmis.

„Jau žinau, kur auga kitų metų Kalėdų medis. Šiemetinė buvo labai didelė, prieš 30 metų sodinta sidabrinė eglė. Net teko ją pripjauti ir sužeminti“,– sako V. Kaušakys.

Pernai Krekenavos aikštėje spindėjo ir viso Panevėžio rajono pagrindinė Kalėdų puošmena. Seniūnas šypsosi, kad skirtingai nei miestas, Krekenava teturėjo pusantro tūkstančio eurų eglei įžiebti. Tačiau ir senos girliandos atrodė įspūdingai, kai jas įjungė Kalėdų Seneliu tapęs seniūnas.

„Man patinka šitos šventinės pareigos, kai gali palikti darbo kabinetą ir visus rūpesčius dėl palaidų šunų ar susipykusių kaimynų“, – patikina V. Kaušakys.

O seniūnauja jis nuo 2012-ųjų, prieš tai septynerius metus buvo seniūno pavaduotojas. Beveik nuo mažens šiame miestelyje užaugęs V. Kaušakys karjerą pradėjo nuo pagalbinio fermos darbuotojo.

„Atsikrausčiau į Krekenavą 1981-aisiais iš Rokiškio rajono, kai man buvo penkeri. Sako, pranašu savam krašte nebūsi, bet žmonės mane čia gerbia ir štai jau seniūnauju kiek metų“, – džiaugiasi V. Kaušakys, kurio tikroji specialybė veterinarija.

Dirbti pradėjo nuo 19-os ir vedė gana anksti – 21-erių, po metų jau supo pirmąjį sūnų. Būtent šeima seniūnui yra didžiausia vertybė ir tikroji Kalėdų prasmė.

„Man tėvai sakydavo: „Spėsi prisibūti vienas, todėl šventes reikia leisti kartu. Dabar turiu vieną gyvą tėvuką ir suprantu, kad per Kalėdas svarbiausia – šeima, tą skiepiju ir vaikams“, – sako V. Kaušakys.

Galerija

 

Komentarai

  • Gert mes reiketu

  • Grazi egle senovyne truksta tik spalvoto popieriaus gir liand uzibintuveliu snaigiu, visnepanasu i Kauno Fantazmar Vilniaus Led-eglessakudekoracija,parduotuves vitrina

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų