Krekenavoje – garsieji Žolinės atlaidai

Krekenavą vėl apgaubė žolynų aromatas. Miestelyje šeštadienį prasidėjo Žolinės atlaidai, truksiantys net aštuonias dienas – iki ateinančio sekmadienio. Šiandieną – didžioji atlaidų diena, kuriai ruoštasi jau visą savaitę.

Šįkart atlaidai švenčiami atnaujintoje, po rekonstrukcijos naujomis spalvomis nušvitusioje bazilikoje. Į Krekenavą susirinko minios žmonių: ne tik sausakimša bažnyčia, bet ir pilnas šventorius. Stebėti šv. Mišias buvo galima per lauko ekraną. Minios šurmuliavo ir pačiame miestelyje. Svečių Krekenava laukia ir kitomis atlaidų dienomis.

Šv. Mišias Krekenavos bazilikoje aukojo Lietuvos vyskupų konferencijos vicepirmininkas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kartu su juo meldėsi Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kiti dvasininkai.

Šiųmečiai atlaidai Krekenavoje – išskirtiniai. Minima 120 metų sukaktis nuo bažnyčios pastatymo ir 10 metų, kai šiems maldos namams suteiktas mažosios bazilikos titulas. Be to, po septynerių metų tai pirmoji Žolinė, kai vėl meldžiamasi prie restauruoto stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo.

Krekenaviškiai šįmet Žolinę pasitinka su ypatinga pagarba. Šių atlaidų šventimo tradicija, puoselėjama Krekenavoje, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame – per amžius sukauptos žinios, įgūdžiai, susiformavusios tradicijos, iš kartos į kartą perduodama patirtis.

„Progų turime labai daug. Mums brangu, kad grįžome į tikruosius Dievo namus ir galime atnaujinti maldos ir tikėjimo gyvenimą. Į atlaidus nemažai atvyksta galbūt smalsumo pagauti, bet man, kaip bazilikos rektoriui, parapijos klebonui, kunigui, būtų didžiausias laimėjimas, kad žmonės patirtų Dievo, Marijos ir šventųjų artumą, globą, galėtų atnaujinti savo maldos ir tikėjimo gyvenimą. Tai būtų didžiausia dovana ir Mergelei Marijai“, – pasiruošimo Žolinei savaitę „Sekundei“ kalbėjo parapijos klebonas ir bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas.

Įspūdingo ilgio ir grožio girliandos

O toji savaitė iki Žolinės Krekenavos bendruomenei buvo pats didysis darbymetis. Krekenaviškiai maišė laukus, rinko žolynus, iš jų pynė ilgėliausias girliandas bažnyčiai puošti. Viena pynėjų Irma Rudienė pasakojo, jog šiemet nupinta mažiau papuošimų – juk pati bazilika, neseniai atvėrusi duris po rekonstrukcijos, atrodo įspūdingai. Šįkart pynėjų rankos sukūrė mažiausiai 80 metrų žolynų girliandas, iš javų ir žolynų išpinti ir bazilikai bei Krekenavai svarbūs skaičiai – 120 ir 10. Prie ypatingųjų girliandų triūsė būrys krekenaviškių. Moterys pynė, vyrai gelbėjo montuojant konstrukcijas, renkant žolynus. Krekenavoje jau tapo įprasta, kad vos pirmam kombainui išvažiavus į laukus, skubama prisirinkti dar nenukultų javų varpų. Močiutės dar pavasarį darželiuose sėja sausiukus, kurie vėliau papuošia bažnyčiai skirtąsias girliandas. Džiovinamos ir įvairiaspalvės kraujažolės, rinktos šermukšnių uogos. Kaip atrodys girliandos maldos namams, tariasi visa bendruomenė, bet svarbiausia nuomonė – klebono.

„Atlaidai vyksta ne dieną ir ne dvi, o visą savaitę. Bažnyčia būna mažiausiai dešimt dienų papuošta, tai stengiamės pinti iš tų augalų, kurie ilgiau stovi“, – pasakojo I. Rudienė.

Anot jos, žinia, kad Krekenavos Žolinės atlaidų šventimo tradicija pripažinta saugomu nematerialiuoju paveldu, įpareigoja ją puoselėti, perduoti iš kartos į kartą.

„Jaučiame palaimą. Džiaugiamės, kad įvertino, pripažino mūsų saugomą Žolinės tradiciją“, – sako I. Rudienė.

Graži tradicija

O sekmadienį į atlaidus sugužėję tikintieji žavėjosi puošniosiomis žolynų girliandomis ir patys į iškilmes atėjo su žolynais rankose. Panevėžiečiai Rolanda ir Saulius pasakojo į atlaidus Krekenavoje atvažiuojantys, kai tik gali. Čia gyvena ir giminaičių, kuriuos aplanko, miestelio kapinėse amžinojo poilsio atgulę Sauliaus seneliai.

„Tėvai kilę iš Krekenavos. Per Žolinę visada stengiamės čia atvažiuoti – važiuodavau ir mažas, ir dabar“ – pasakoja Saulius.

Šventoriuje sutinka panevėžietė Judita taip pat stengiasi nepraleisti nė vienos Žolinės Krekenavoje.

„Labai džiaugiuosi, kad šiandien susirinko labai daug žmonių, nuostabi šventė“, – smagiai nusiteikusi Judita.

Kokie gi atlaidai be mugės! Krekenavos aikštėje ir šalia bazilikos šurmuliavo prekybininkai, siūlantys ir užkąsti, ir nusipirkti riestainių, dūmu kvepiančių rūkytų gardėsių, amatininkų gaminių. Po šv. Mišių laukė koncertai, ekskursija po atnaujintą baziliką.

Šventina derlių ir žolynus

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai – Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse, Pažaislyje ir kt. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai. Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa. Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų.

I. Stulgaitės–Kriukienės nuotraukos