-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Krekenavos parapijos klebonas ir bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas sako ilgai nešiojęs viziją, kaip turėtų atrodyti bazilikos altorius, o dvasininko idėjas įgyvendino skulptorius Henrikas Ratautas.
Pasak menininko, užsakymas buvo sudėtingas, bet įdomus: jame turėjo atsispindėti ne vienas simbolis. Altoriuje matyti ir stebuklingo Šv. Mergelės Marijos su vaikeliu paveikslo atspindžiai – ant šio paveikslo metalinio apkausto esančios rožės, augmenija. Anot H. Ratauto, maldos namuose reikia, kad viskas derėtų ir jungtųsi tarpusavyje, būtų vientisa.
„Kai darai tokį darbą kaip Krekenavoje, kur išskirtinė bažnyčia, išskirtinė vieta, ir darbas turi būti išskirtinis“, – sako altoriaus meistras.
Menininkas yra dirbęs ne vienoje šalies bažnyčioje. Kauno arkikatedrai bazilikai gamino centrines duris, suolus, daug jo darbų atlikta Klaipėdos Kristaus karaliaus bažnyčioje, ne vienus maldos namus puošia šio skultoriaus kurti altoriai.
H. Ratautas pamena, kad jo kelionė per bažnyčias prasidėjo maždaug 1991-aisiais, kai Kaune vienos parapijos klebonas paprašė pagaminti altorių. Nors niekada nebuvo gaminęs tokio baldo, skulptorius išgirdęs raginimą bandyti.
„Įpareigojo: imk ir daryk, dar ir pats sumąstyk, taip įstūmė ir pamažu keliauju“, – kalba išskirtinių darbų meistras.
„Bus labai įdomu išgirsti, kaip tos mintys ir prasmės, sudėtos ir į spalvas, ir į interjerą, atrodo kitiems: kaip apsilankiusieji perskaito, kaip į juos prabyla visi simboliai ir ženklai.“
Dr. G. Jankūnas
Pasak menininko, kurdamas bažnyčiai negali būti nuo jos atitrūkęs.
„Esu tikintis, nuo septynerių metų patarnaudavau šv. Mišioms. Suvokiu, kas vyksta ir kodėl vyksta, kodėl turi būti toks baldas, o ne kitoks. Gal todėl man lengviau kurti“, – svarsto H. Ratautas.
Altorius yra centrinė kiekvienos katalikų bažnyčios vieta. Dr. G. Jankūno teigimu, liturginėje literatūroje netgi sakoma, kad ne altorius statomas bažnyčiai, bet bažnyčia – altoriui.
Piligrimų traukos vieta Krekenavos bazilika iki šiol neturėjo altoriaus, prie kurio dvasininkai galėtų aukoti šv. Mišias atsisukę į žmones. Pasak klebono, tam buvo naudojama „išdrožta, graži dėžė“, kuri nėra nejudama, kaip kad reikalaujama. Kai bazilikoje prasidėjo remontas, šis baldas iš jos iškeliavo ir dabar stovi Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje.
„Aš labai džiaugiuosi, kad baldas, tarnavęs maldai, dabar tarnauja kitoje bažnyčioje, o ne kažkur dūla. Kitu atveju jį reikėtų sudeginti, nes negalima šventų dalykų naudoti kitiems tikslams, negu jie buvo skirti“, – pasakoja klebonas.
Pasak dvasininko, altoriui keliami tam tikri reikalavimai. Svarbiausia, jis turi būtų nejudinamas, tai yra, su žeme sujungtas nejudamai. Kitu atveju negalėtų būtų konsekruojamas, tik pašventinamas.
„Tikrasis altorius yra konsekruojamas taip, kaip konsekruojamas vyskupas, kaip kunigas, tai yra, pašvenčiamas visai amžinybei“, – aiškino dr. G. Jankūnas.
Naujajame Krekenavos bazilikos altoriuje užkoduota galybė simbolių. Viskas jame – medžiagos, dekoracijos – pasirinktos neatsitiktinai. P. Židonio nuotr.
Altoriuje turi būti šventųjų relikvijos, menančios, kaip pirmieji krikščionys dėl persekiojimo šv. Mišias aukodavo katakombose, ant kankinių kapų. Ši tradicija altoriuose išliko iki šių dienų. Į Krekenavos bazilikos altorių įdėtos dviejų šventųjų kankinių relikvijos. Tiesa, ne tos, kurios buvo tam numatytos. Altoriuje turėjo būti šv. Martenų šeimos relikvijos, į Krekenavą atkeliavusios praėjusią savaitę. Tačiau, pasak klebono, dėl jų išskirtinumo ir noro, kad būtų prieinamos tikintiesiems, liko neįdėtos.
„Kas jau įdedama, pamatyti arba kaip nors prie to prisiliesti nesugriovus altoriaus negalima“, – sako dr. G. Jankūnas.
Šventosios šeimynos relikvijos bus saugomos bazilikos šoniniame altoriuje – relikvijoriuje.
O naujajame altoriuje bus saugoma šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo relikvija. Pastaroji gauta iš Krokuvos, iš buvusio popiežiaus asmeninio sekretoriaus Stanislavo Dzivišo.
Tai yra simboliška, kad ir pati bazilika yra Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektas.
Krekenavos bazilikai pagaminti trys vadinamieji altoriaus baldai: altorius, Dievo žodžio altorius – sakykla ir liturgijos vadovo kėdė.
Naujajame altoriuje užšifruota labai daug tikintiesiems ir Krekenavai svarbių simbolių.
Altorius pagamintas iš trijų medžiagų. Apatinė dalis – granitas, simbolizuojantis žemę, viduryje – drožinėtas ąžuolas, simbolizuojantis krikščioniškąją žinią, ateinančią į mūsų gyvenimą, viršutinė – baltas Italijos marmuras, simbolizuojantis iš dangaus nusileidžiančią Dievo malonę.
„Tų trijų medžiagų sąveika dovanoja krikščioniškojo tikėjimo tiesą ir kelią. Šios trys medžiagos atsikartoja visuose trijuose balduose, tik drožybinė dalis turi skirtingą simboliką“, – pasakoja klebonas.
Krekenava garsėjo Žolinės atlaidais, tad altoriuje galima surasti ir žolynų. Jame išdrožinėti ir eucharistiniai simboliai – vynuogės, vynuogienojai, kviečių varpos. Centre, ovale – avinėlis. Dr. G. Jankūno teigimu, pastarasis yra velykinio avinėlio arba prisikėlusio Kristaus simbolis. Ovalas pasirinktas irgi neatsitiktinai. Klebono teigimu, architektūriškai ovalas yra įsčių simbolis, tad altoriuje susipynę Jėzaus Kristaus ir Mergelės Marijos ženklai, nes bazilika skirta Šv. Mergelės Marijos išaukštinimui.
Keturkampės sakyklos visose pusėse pavaizduotas evangelinis palyginimas: sėjėjas sėja grūdus ir vienoje pusėje jie nukrenta ant kelio. Juos sulesa paukščiai. Kitoje pusėje nukrenta tarp uolų ir išdegina saulė, trečioje – tarp erškėčių, kurie nustelbė javus, o ketvirtoje nubyrėjo į derlingą žemę ir išaugino puikų derlių.
„Meno kalba pasakojama apie Dievo žodį, kuris nukrenta į labai skirtingą žmonių širdžių žemę ir duoda skirtingą vaisių“, – simbolius iššifruoja dr. G. Jankūnas.
Pasak klebono, liturgijos vadovo kėdė pagaminta kaip valties galugalis arba vairininko vieta.
„Tai rodo, kad bažnyčios vadovas sėdi valtyje ir rūpinasi, kad bendruomenė plauktų išganymo kryptimi“, – aiškina klebonas.
O ant kėdės atlošo išdrožinėta tūkstančių žmonių pamaitinimo penkiais kepalėliais duonos ir dviem žuvimis simbolika.
„Kas sėdi ir vadovauja toje kėdėje, turi duoti žmonėms dvasinio maisto“, – sako dvasininkas.
Po rekonstrukcijos duris atvėrusi bazilika tikinčiuosius pasitiko ypatingomis iškilmėmis – konsekruotas įspūdingas altorius. P. Židonio nuotr.
Pavaizduoti simboliai klebono G. Jankūno galvoje gimė neatsitiktinai. Krekenavoje jis tarnauja jau dešimtus metus, o aštuonerius veda Švento Rašto studijas.
„Švento Rašto kalba man ir mano bendruomenei, kuri dalyvauja tose studijose, yra labai sava. Sakyčiau, kad iš tos patirties ir išsirutuliojo žinojimas, kaip ir ko norime“, – sako krekenaviškių dvasinis vedlys.
Po šios šventės parapija ruošis mažiau nei po mėnesio būsiantiems Žolinės atlaidams. Šįmet į juos sugužės ne tik baziliką lankantys piligrimai, bet ir tikintieji, kuriems maga išvysti, kaip po rekonstrukcijos pasikeitė maldos namai.
„Man, kaip klebonui, bus labai įdomu išgirsti, kaip tos mintys ir prasmės, sudėtos ir į spalvas, ir į interjerą, atrodo kitiems: kaip apsilankiusieji perskaito, kaip į juos prabyla visi simboliai ir ženklai“, – rūpi dvasininkui.
Jam norisi, kad bazilika ir altorius kalbėtų patys už save, ateities kartoms būtų gražus palikimas.
„Tvarkant baziliką, paaiškėjo, kad prieš daugiau nei šimtmetį ją statant, dekoruojant, darant altorių, buvo naudojamos tuo metu aukščiausios kokybės medžiagos ir geriausiųjų įgūdžiai. Ir mums labai norėjosi palikti nepaviršutiniškos kultūros ženklą“, – sako dr. G. Jankūnas.
Panevėžio vyskupijoje per maždaug trejetą pastarųjų metų tai jau ne pirmas toks džiaugsmingas įvykis: konsekruotas naujasis Panevėžio šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios altorius, pernai – Zarasų esančios Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčios altorius.
„Senojoje liturgijoje altorius būdavo konsekruojamas netgi keletą dienų, dabar apeigos kur kas trumpesnės“, – sako Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Jis pabrėžia, kad altoriaus konsekravimas yra išskirtinis įvykis, ypač parapijai – juk tai svarbiausia vieta bažnyčioje, centrų centras.
„Bendruomenei jis yra stalas, kuris mus maitina, stiprina, duoda jėgų eiti šiuo gyvenimo keliu. Prie altoriaus vyksta susitikimas su Kristumi ir vieno su kitu“, – sako vyskupas.
