P. Židonio nuotr.

Krekenaviškių patalais apklos pabėgėlius

Pagailėję kaip stovi – neretai basnirčia, su nedidelėmis kuprinėlėmis ant pečių į Lietuvą įsibrovusių pabėgėlių, krekenaviškiai pririnko jiems tiek šiltų drabužių, patalynės, indų ir stalo įrankių, kad visą šį gerą teko gabenti krovininiu autobusiuku.

Krekenavos gyventojų surinktas gėrybes išsivežė Lietuvos „Carito“ atstovai.

Labdarą pabėgėliams Krekenavoje renkanti Panevėžio-Krekenavos dekanato „Carito“ vedėja – savanorė, gydytoja pensininkė Akvilina Pagužinskienė teigė paraginimą gavusi iš Panevėžio vyskupijos „Carito“ vadovybės.

„Kvietimą šiltais drabužiais, patalyne, indais ir net stalo peiliais, šakutėmis, šaukšteliais padėti pabėgėliams perskaičiau aš, apie tai pasakiau klebonui Gediminui Jankūnui, jis šią žinią paskelbė praėjusį sekmadienį bažnyčioje ir štai šiandien mūsų surinktą labdarą išveš autobusiukas. Į lengvąją mašiną ji niekaip netilptų“, – pasakojo A. Pagužinskienė.

Anot jos, gyventojai aukojo itin aktyviai, nuo pirmadienio iki trečiadienio gerokai patuštino savo spintas ar palėpes.

„Aš pati labdarai atidaviau namuose turėtų šiltų antklodžių. Nors daiktai tikrai geri, bet kam jie man? Turiu ir daugiau antklodžių, išsiversime be šitų“, – kalbėjo labdaros rinkimo organizatorė.

Anot jos, krekenaviškiai labdarai nešė gerų daiktų: drabužių, antklodžių, užvalkalų. Atnešta ir niekada nenaudotų, net neišpakuotų indų komplektų. Juos aukojusieji neslėpė, kad tai – vestuvinė dovana, kuria pasinaudoti taip ir nebuvę progos. Dabar valgyti iš šios nebereikalingaos dovanos galės pabėgėliai.

„Jei mažai būtume surinkę, nebūtų patogu ir skambinti, kad išvežtų. Dabar bent jau ne gėda bus paduoti gerus, vertingus daiktus. Jų pabėgėliams tikrai turėtų prisireikti“, – kalbėjo labdaros rinkėja.

Grąžina moralinę skolą

A. Pagužinskienė teigė, kad ją pačią paaukoti pabėgėliams paskatino suvokimas, kad tokiais galime tapti ir mes. Anot jos, Lietuva tą jau išgyveno, kai dėl sovietų invazijos palikę namus, iš tėvynės į Vakarus traukėsi nemažai lietuvių.

„Esu girdėjusi ne vieną istoriją, kiek vargo teko patirti mūsų tautiečiams ir kai prieš tris dešimtmečius žmonės pradėjo važiuoti uždarbiauti į Ispaniją, Angliją, kitas šalis. Kiek jų, prižadėjus ir darbą, ir pastogę, nuvykę buvo suvedžioti, palikti be nieko“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak A. Pagužinskienės, tokiais nelaimėliais dažniausiai pasirūpindavę vietos žmonės, todėl įsitikinusi, kad dabar laikas grąžinti moralinę skolą, padedant į Lietuvą patekusiems pabėgėliams.

„Suprantu, kad ne visi jie persekiojami, ne visi bėga nuo karo. Daugelis važiuoja ieškoti geresnio gyvenimo. Bet juk tai žmogiška, suprantama“, – kalbėjo A. Pagužinskienė.

Visgi planuojantieji savaitgalį vykti į garsiuosius Žolinės atlaidus Krekenavoje labdaros tegul neveža. Pasak A. Pagužinskienės, krekenaviškių sunešti daiktai bus išvežti ir aukos nebebus renkamos.

Apie tai, kad ir kitose Panevėžio miesto ar rajono parapijose būtų renkama labdara pabėgėliams, teigė nežinantis ir Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktorius kunigas Eugenijus Styra. Anot jo, greičiausiai vien krekenaviškiai bus sumanę sušelpti nelegalius migrantus.

Prašo nedovanoti šlamšto

Kaune įsikūrusio Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė tvirtino, kad ši organizacija nėra paskelbusi visuotinio labdaros rinkimo, o ją renka šalies aktyviausieji, tarp jų – ir krekenaviškiai. Anot jos, iš šiltų kraštų atvykusiems pabėgėliams šiuo metu ypač reikia šiltų megztinių, striukių, šalikų, batų. Labiausiai trūksta vyriškų drabužių, vaikiškų sauskelnių ir higienos priemonių.

„Labai norėčiau paprašyti, kad žmonės neneštų bet ko, nekuoptų savo sandėlių ir spintų. Neturėtume atiduoti jau visai nudėvėtų drabužių ar apavo“, – dėmesį atkreipė D. Bukeikaitė.

Ji teigė, jog rinkdamas labdarą, „Caritas“ susiduria ir su logistikos problema.

„Į Krekenavą vyksime, nes ten labdaros pririnkta gana nemažai. Bet dėl kelių ar keliolikos daiktų tikrai nevažiuotume“, – patikino D. Bukeikaitė.

Anot jos, Lietuvoje pabėgėliai apgyvendinti 34 vietose, tad labdarą reikia ne tik susirinkti, bet ir nugabenti į vietas.

Vis dėlto Jonavos rajone, Rukloje, įsikūrusio pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė teigė, kad jos vadovaujamame centre gyvenantiems 220-iai pabėgėlių labdara nėra itin reikalinga, jie čia aprūpinti, bet jei kas atvežtų gerų šiltų drabužių, juos priimtų. Centro direktorės teigimu, šiuo metu Lietuvoje glaudžiasi apie 4000 pabėgėlių, tad gali būti, kad kitose vietose gyvenantiems nelegaliems migrantams reikia apavo, drabužių, apklotų.