M. Garucko nuotr.

Krekenava paskendo šventuose žolynuose

Krekenava paskendo šventuose žolynuose

Kas su menku gėlės žiedeliu, kas ir su didžiule puokšte, būriais ir pavieniui – tikintieji šiandien traukė į Krekenavą.

Čia, kaip ir kasmet, rugpjūčio 15-ąją švenčiama net ir už Naujuosius metus krekenaviečiams svarbesnė šventė – Žolinės atlaidai, Dievo motinos Marijos ėmimo į dangų diena.

Kad nuo Panevėžio kone trimis dešimtimis kilometrų nutolusioje Krekenavoje ir šį kartą netrūks žmonių, buvo aišku dar nė neprivažiavus miestelio. Link jo riedėjo virtinės automobilių, kai kurie jų tiesiog stojo pakelėse ir iš mašinų išlipę keleiviai leidosi į pievas skinti paskutinių šios vasaros lauko gėlių.

Paskutiniesiems į Žolinės šventę atkakusiems vairuotojams savo ratus teko palikti prie paties riboženklio į gyvenvietę ir pėsčiomis pėdinti ilgą kelią iki pagrindinės šventės vietos – Krekenavos bazilikos. Stūksodama aukščiausioje miestelio vietoje Dievo šventovė varpais visus svečius kvietė į vidurdienio šv. Mišias už bažnyčią ir Lietuvą.

Keliatūkstantinė minia žmonių atlaidų laukė ir pačiam miestelio centre. Netrukus lyg Biblijoje aprašomose istorijose prasiskyrė ir keliu nuo Piligrimų centro pajudėjo Dievo motinos Marijos ėmimo į dangų šventės iškilmes pradėjusi tikinčiųjų bei dvasininkų delegacija. Jos centre ėjo Krekenavos parapijos klebonas ir šio miestelio bazilikos rektorius, kunigas Gediminas Jankūnas bei jo ekscelencija Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

Pastarasis Panevėžio dvasininkijos vadovas dar prieš atlaidus viešai kreipėsi į piligrimus ir visus tikinčiuosius, kviesdamas į ypatingas iškilmes Krekenavoje, skirtas Dievo motinai, visų globėjai.

Per Krikštą tapę bažnyčios nariais esame ir Bažnyčios Motinos – Marijos vaikais. Nesunku pastebėti, kad šiuo metu Bažnyčia pasaulyje išgyvena nelengvą apsivalymo ir išsigryninimo laiką. Nuo pat pradžių ji buvo ir yra kartu nusidėjėlių ir šventųjų bendruomenė. Bažnyčia nėra laimėtojų klubas. Tai vieta, kur, pasak apaštalo Pauliaus, dalyvaujame bėgimo varžybose, kad laimėtume mums paruoštą šventumo ir garbės vainiką. Sunkumų Bažnyčioje metu Marija yra ir Paguoda, ir Viltis, ir galinga Užtarėja“, – laiške tikintiesiems rašė JE vyskupas L.Vodopjanovas ir ragino melstis už kiekvieną žmogų, šeimą, parapiją, bendruomenę bei Lietuvą.

Vasaros ir rudens pasimatymas

Pasiklausyti vyskupo ir Krekenavos klebono žodžio į Šv. Mišias susirinkę žmonės netilpo į bažnyčią. Didelė dalis iškilmėse dalyvavo sustoję net gatvėje šalia bažnyčios.

Atvykau iš Vadoklių, jau daug metų Krekenavoje švenčiu Žolinę. Tai man svarbi tradicija. Kaip tik šią dieną susitinka vasara su rudeniu ir dėl to man labai gera. Ir oras šiandien puikus, ir žmonių daug – širdy jaučiu pakylėjimą“, – kalbėjo už šventoriaus sutikta Eugenija Zakarkienė.

Moteris rankoje laikė ryškią geltonų gėlių puokštelę, ją ruošėsi nešti šventinti. Ši ceremonija Žolinės metu atliekama per pagrindines Šv. Mišias.

Šitas gėles dabar pašventinsiu, o grįžusi namo užkišiu už švento paveikslo ir laikysiu visus metus. Viena pažįstama man netgi sakė, kad tokią puokštę galima padėti per laidotuves į velionio karstą, kad mirusiojo kančios palengvėtų. Verba saugo nuo gaisrų, ligų, bet ir Žolinės augalai turi stebuklingų galių“, – žiniomis dalijosi Vadoklių gyventoja.

Apie atlaidų tradicijas praeityje ir dabar šalia ponios Eugenijos tarpusavyje kalbėjosi seni bičiuliai Albertas iš Krekenavos ir Alvydas iš Linkaučių. „Sekundės“ pakalbinti vyrai truputį susikuklino ir teigė, kad šiemetinė Žolinė jų gimtame krašte – perpus mažesnė nei ankstesniais metais.

Sulaukėm štai šventės – ir laimingi. Atėjome į vyskupą pažiūrėti, šv. Mišių paklausyti. Nesam itin aktyvūs tikintieji, bet vis tiek mums Žolinė yra šventė. O žolių pririnko mūsų žmonos, jos ir žinos, kur paskui padėti“, – kalbėjo bičiuliai.

Su klegančiais anūkais prie pat sukinėjosi ir panevėžietis Albinas. Jis ne kasmet dalyvaujantis Žolinės atlaiduose Krekenavoje. Anksčiau dažniau šią šventę pasitikdavo Raguvoje, iš kurios ir kilęs.

Krekenavoje Žolinė rugpjūčio 15-ąją, o tą dieną juk galima ir pažvejoti be žvejo leidimo“, – šyptelėjo vyras.

Jam ši šventė labiau svarbi kaip paskutinė vasaros diena ir su religija jos per daug nesiejantis.

Atvežiau štai anūkus pasivaikščioti, jų tėvai dirba. O apie Žolinės prasmę kažkaip net negalvoju. Anksčiau net ir nepastebėdavau, kad kiti čia gėles taip neša šventinti, gal tokios mados nebuvo?“ – svarstė panevėžietis ir nuskubėjo anūkams ieškoti kermošiaus.

Šventinė savaitė

Krekenavos svečiai dairėsi įdomios, gražios, o gal ir skanios prekės pačiame miestelio centre įsikūrusioje prekybininkų mugėje. Joje netrūko nė valgomų gardėsių, nė tautodailės kūrinių, drožinių, tapytų paveikslų, nė įvairių niekučių iš kaimyninės Lenkijos gamintojų.

O pasibaigus iškilmingai Žolinės procesijai bazilikos aikštėje prasidėjo muzikinis koncertas. Jame susirinkusiuosius linksmino Deivis ir Renata Norvilos bei visų mėgstamas dainininkas Andrius Rimiškis.

Žolinių atlaidai Krekenavoje muzikine dovana nesibaigė. Jie tęsis iki pat antradienio. Visą tą laiką kiekvieną dieną bus aukojamos šv. Mišios vis kita intencija: meldžiamasi už dvasininkijos tarnus, bažnyčios grupes ir judėjimus, ūkininkus, verslininkus, medikus ir kitus. Bazilikoje vyks dokumentinių filmų peržiūros, o sekmadienį bažnyčios aikštėje šurmuliuos ir Šeimų šventė.

Žolinės metu Krekenavoje Statistikos departamentas surengė apklausą. Praeivių teirautasi, ar ši diena turėtų likti laisvadieniu, kaip yra dabar. Žmonės aktyviai pasirašinėjo, kad nereikėtų dirbti per vieną gražiausių vasaros švenčių.

Dar daugiau triūso dedama, kad būtent Krekenavos Žolinės atlaidai ir jiems baziliką žolynų vainikais visą mėnesį puošiančios šios miestelio moterys būtų įtrauktos į nematerialaus Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. Paraišką dėl tokio įvertinimo Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui jau ruošia Panevėžio rajono savivaldybė. Į tą patį sąrašą, kuriame įrašytos 22 Lietuvos kultūrinės vertybės, taip pat siūloma įtraukti ir Vadoklių tradicija Velykas pasitikti mušant būgnus.

 

Galerija

Komentarai

  • „Panevėžio rajono ūkininkė, kuri prieš metus po vilkų atakos neteko net 24 avių, vėl skaičiuoja nuostolius. Šįkart plėšrūnai papjovė šešias moters avis. Vilkai dvi naktis iš eilės siautėjo Panevėžio rajono Ūdrų kaimo ganykloje, netoli Krekenavos. Vilkai vieną naktį papjovė penkias avis ir dar šešias apdraskė. Išvakarėse jų grobiu buvo tapusi viena avis, o penkios išsigelbėjo, bet kankinosi apdraskytos.“ citatos pabaiga iš ryto Lietuvoje.

    Įspėjimas:
    Taip pjaunamos avys prie pridėtinių demono stalų Bažnyčiose, netikra mišių auka.
    Saugokitės!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų