1924-ųjų birželio 21 d. Panevėžyje nutiko ypatingas įvykis. Tądien mieste suošė M. Karkos organizuota pirmoji dainų šventė. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondo nuotr.

Krašto padangėje – ryški šeimos žvaigždė

Krašto padangėje – ryški šeimos žvaigždė

Lietuvai šįmet minint iš Panevėžio rajono kilusio iškilaus skulptoriaus Juozo Zikaro 140-ąsias gimimo metines, artėja ir jo amžininko, kraštiečio ir kolegos, dar vieno šio krašto šviesuolio apvali sukaktis.

Ypatingos asmenybės

Kitąmet sueis 130 metų, kai netoli Panevėžio, šiek tiek už Troškūnų, į pasaulį atėjo Mykolas Karka, palikęs ypatingą žymę visos Lietuvos kultūroje, – vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondo nuotr.

Kitąmet sueis 130 metų, kai netoli Panevėžio, šiek tiek už Troškūnų, į pasaulį atėjo Mykolas Karka, palikęs ypatingą žymę visos Lietuvos kultūrai – vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius. Tais pačiais metais prisiminsime ir jo sūnaus – prasmingai pragyvenusio menininko – aktoriaus, režisieriaus Gedimino Karkos 100-ąją gimimo sukaktį.

Būsimasis muzikas M. Karka gimė Žieduonių kaime, anuomet vadintame Samarakėliais, išsilavinusio valstiečio Jurgio Karkos ir žemdirbės bei kaimo daraktorės Kotrynos Ališauskaitės-Karkienės šeimoje. Augo su broliais.

Panevėžio kraštotyros muziejaus sukaupta medžiaga apie šią išskirtinę asmenybę liudija, kad pirmąjį gyvenimo pasirinkimą berniukui lėmė mama: pastebėjusi sūnaus polinkį į muziką išleido jį mokytis pas Traupio vargonininką.

Mokinio gabumais susižavėję dvarininkai Montvilos ėmė jį globoti, padėjo siekti mokslų. Tad M. Karka nuo 1912 metų galėjo mokytis Vilniuje, baigti J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklą.

Kurį laiką jaunasis muzikantas grodavo šokiuose, kur susipažino su būsima žmona Julija.

Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su Julijos šeima jis pasitraukė į carinės Rusijos Sankt Peterburgo miestą. Ten Šv. Kotrynos bažnyčioje lietuvių pora ir susituokė. O iš Rusijos sugrįžę apsigyveno Panevėžyje ir pasiliko čia visam laikui.

Kaitra netrukdė

Vos atsikėlęs į Panevėžį, tais pačiais 1918 metais M. Karka čia jau bandė įkurti muzikos mokyklą, bet trūkstant lėšų idėja nebuvo įgyvendinta. Įsidarbino mokytoju Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Jos auklėtiniai brendo ugdomi išties neeilinių asmenybių: muziką jiems dėstė M. Karka, o piešimą – J. Zikaras.

M. Karka darbavosi ir mokytojų seminarijoje, amatų mokykloje, aktyviai ėmėsi švietėjiškos veiklos – buvo vienas iš meno ir kultūros draugijos „Aidas“ atkūrėjų.

1920 metais „Aido“ draugija įsikūrė pastate Šeduvos g. 21, dabartinis adresas – Vasario 16-osios g. 20. Į draugijos valdybą buvo išrinkti rašytojas Konstantinas Jasiukaitis, gydytojas Antanas Didžiulis, Juozas Čerkesas bei Mykolas Karka.

Besidomintieji prieškarinio Panevėžio kultūriniu gyvenimu žino, kad ši draugija veikė iki 1932 metų, o vėliau buvo įjungta į „Dainos“ draugiją.

Įdomu, jog dar 1924 metais M. Karka organizavo pirmąją Panevėžyje dainų šventę. Ji įvyko birželio 21 dieną. To meto miesto laikraštis „Panevėžio balsas“ plačiai nušvietė tokį įdomų, nepaprastą įvykį.

„Nors karšta, nors Celsio siekia aukščiau 30 laipsnių, bet panevėžiečiai ir prakaitu apsipylę dirba… Koncerte dalyvavo susijungę 3 chorai iš 300 žmonių. Koncertas buvo surengtas gimnazijos kieme ore. Į koncertą suėjo apie 1000 žmonių – juk panevėžiečiams didžiulė naujiena, niekuomet jie nėra girdėję tokio didelio choro, kuriam pritarė gimnazijos simfonijos orkestras. Buvo sudainuota 16 dainų“, – rašyta „Panevėžio balse“.

Tais pačiais metais rugpjūtį Kaune vykusioje Lietuvos dainų šventėje dalyvavo du Panevėžio chorai.

Muzikinis gyvenimas Panevėžyje vystėsi išties labai intensyviai ir sėkmingai. Štai 1928 metais liepą į respublikinę Dainų šventę vyko jau net penki Panevėžio chorai.

Panevėžietis M. Karka buvo vienas iš Chorų dienos organizatorių ir dirigentų ir 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais – Kaune vykusioje Dainų šventėje.

Užfiksuota, jog toje šventėje Panevėžio regiono chorai buvo vieni gausiausių. Ir apsirengę dainininkai buvo ypatingai – naujosiomis pavasarininkų uniformomis.

Primena memorialinė lenta

Dabar, kai nuo pirmųjų M. Karkos metų Panevėžyje nueitas šimtmečio kelias, akivaizdu, jog šio gabaus muziko indėlis į miesto, kartu ir į visos šalies kultūrą, ypač reikšmingas ir svarbus.

Žinomas šių laikų muzikas, dirigentas, buvęs Panevėžio muzikinio teatro ilgametis vadovas Vidmantas Kapučinskas „Sekundei“ yra sakęs, jog M. Karka – žmogus, kartu su kitais bendraminčiais sukūręs tvirtą pagrindą miesto muzikinės kultūros vystymui. Tai yra vienas svarbiausių krašto muzikinės kultūros kūrėjų ir viena ryškiausių asmenybių Panevėžio kultūros istorijoje

Todėl nenuostabu, kad Panevėžyje šio muziko vardu pavadinta mokykla, o ant pastato A. Smetonos gatvėje atidengta memorialinė lenta, primenanti čia gyvenusius M. ir G. Karkas. Namas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

M. Karkos dėka muzikinis gyvenimas Panevėžyje visą laiką buvo aktyvus.

Aistra muzikai degęs M. Karka meile dainai užkrėtė ir jaunimą. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondo nuotr.

Atgaivinta operetė

1944 metais mieste įkūrus Muzikos mokyklą, M. Karka tapo jos direktoriumi ir vadovavo iki 1950 metų. Vėliau toje mokykloje dirbo dėstytoju.

Kraštotyros muziejuje sukauptoje medžiagoje užfiksuota, kad 1944 metų spalio 16 dieną į fortepijono klasę priimta 96 mokiniai, solinio dainavimo specialybę 17, į smuiko klasę – 10.

Kaip ir visai Lietuvai, taip ir Panevėžiui pirmieji pokario metai buvo labai sunkūs. Tačiau miestas kėlėsi, tvarkėsi, atsigavo ekonomika. Tai darė įtaką ir kultūriniam atgimimui.

Tuo metu ir aktyvusis M. Karka vėl pradėjo galvoti atgaivinti operetę. Juk pirmoji operetė Panevėžyje pastatyta dar 1926 metais! Tad M. Karka vėl subūrė Panevėžio meno ir muzikos mylėtojus, entuziastus ir 1959 metais miesto profsąjungos komitete pasipasakojo apie troškimą mokytojų jėgomis statyti operetę.

Ši idėja buvo priimta labai rimtai ir, gavus visus reikalingus pritarimus, leidimus ir palaikymą, 1960 metais Panevėžyje atgaivinama operetė, įkuriamas mėgėjiškas Operetės teatras. M. Karka buvo jo muzikos vadovas, dirigentas. Jam reikia dėkoti, jog to meto panevėžiečiai galėjo matyti unikalius pastatymus.

„Kornevilio varpai“, Čanitos pabučiavimas“, „Naujametinis karnavalas“, „Vestuvės Malinovkoje“ , „Maskva–Čeriomuškos“ , „Beprotnamis“ ir dabar dar ne vienam vyresnio amžiaus panevėžiečiui primena tuos daug dėmesio ir susižavėjimo sukeldavusius muzikinius spektaklius.

O pats M. Karka apie save viename jubiliejiniame renginyje yra sakęs: „Daugelis samprotauja, kad mano gyvenimas tik rožėmis klotas, linksmas, nes niekas nematė viešose vietose manęs paniurusio ar nuliūdusio. Paprastai aš visuomet turėjau būtinai būti linksmas. Aš toks buvau, tačiau niekas neįžvelgdavo, kada man ten giliai giliai skaudžiai geldavo, ir ne kartą, ir ne du, o šimtus kartų. Bet aš sugebėdavau tą skausmą paslėpti nuo kitų akių, nors būdavo akimirkų labai juodų, bet… Ačiū dainai, matyt, ji mane išmokė pakelti bet kokį skausmą.“

Talentais apdovanoti broliai Vytautas ir Gediminas Karkos paliko pėdsaką Panevėžio teatro scenoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondo nuotr.

Teatro ir kino aktorius

Gyvendami Panevėžyje Mykolas ir Julija Karkos susilaukė dviejų sūnų – Vytauto bei Gedimino.

Jaunesnysis Gediminas gimė 1922 metais, kaip ir tėvas lapkrity. Baigęs pradinę mokyklą, mokėsi Berniukų gimnazijoje. Gabus jaunuolis negalėjo nesusidomėti ir mieste įkurta Panevėžio dramos teatro vaidybos studija, vadovaujama Juozo Miltinio. Į ją įstojęs 1941 metais pradėjo mokytis, o netrukus buvo priimtas etatiniu teatro aktoriumi.

Tame pačiame teatre G. Karka vaidino penkiasdešimt metų, sukūrė 120 vaidmenų, dar 30 – kine.

Dar ir dabar žiūrėdami filmus „Birželis, vasaros pradžia“, „Maža išpažintis“, „Herkus Mantas“ ir kitus, žavimės šio aktoriaus talentu.

G. Karka dirbo ir kaip režisierius, pastatė ne vieną spektaklį. Jo amžininkai pasakoja menininką buvus labai supratingą, šiltai bendraudavusį su visais. Nepaprastai talentingas aktorius nuolat būdavo užimtas – režisieriai troško su juo dirbti.

G. Karka buvo aktyvus žmogus – Lietuvos patriotas, sąjūdžio dalyvis, miesto tarybos deputatas.

Aktorius G. Karka mirė 1991 metais Panevėžyje.

Burlaiviu aplink pasaulį

Talentu apdovanotas ir Karkų vyresnėlis, 1919 metais gimęs Vytautas. Jis irgi baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, buvo labai gabus muzikai, visų mėgstamas, visur pageidaujamas.

Vis dėlto muzikalus jaunuolis pasirinko netradicinį kelią: įstojo į jūros kapitonus ruošiančią instituciją Suomijoje ir kaip kursantas burlaiviu apiplaukė pasaulį.

Prasidėjus karui, jam teko grįžti nebaigus mokslų. Su vokiečiais bandė trauktis, pateko pas sovietus ir jiems turėjo vertėjauti, nes mokėjo kalbų.

Pokary V. Karka vėl atsidūrė Panevėžio teatre. Čia vaidino, buvo laikomas perspektyviu ir gabiu aktoriumi. Mirė staiga, nesulaukęs nė 60-ies.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų