Kranto gatvę galima vadinti didžiausių kontrastų gatve: moderniai atnaujintas grindinys, šiai vietai suteikiantis senamiesčio dvasios žavesio, sutvarkytos Senvagės prieigos su susimąsčiusio kalbininko Juozo Balčikonio skulptūra, o jai už nugaros – akis badantis didžiausias miesto skaudulys – apie 1880-uosius statytas fabrikas ištrupėjusiomis plytomis, be langų, apleistas.
Po nepriklausomybės atkūrimo iš vienų rankų į kitas nuolat keliavusiam kultūros paveldo pastatų kompleksui ne kartą žadėtas atgimimas, tačiau kaip feniksui iš pelenų jam taip ir nepavyko atgimti. Neradę naujo investuotojo, dabartiniai jo savininkai – bendrovė „Litforina“ visgi žada pati imtis ambicingo projekto.
Šiuo metu konservų fabriko kieme jau zuja technika – griaunami beverčiai pastatai ir tvarkoma visa konservų fabriko teritorija.
Bendrovės „Litforina“ vadovo Dainiaus Davidonio teigimu, šiuo metu koreguojamas ir konservų fabriko rekonstrukcijos projektas. Vilniaus architektai rūpinasi vizualine jo puse, o panevėžiečių „Panprojektas“ – technine.
„Miestas tvarko Kranto gatvę. Mes irgi ėmėmės darbų, kad rekonstruota gatve reikėtų vežti kuo mažiau statybinių griovimo atliekų. Be to, sutvarkius teritoriją, daug patogiau bus vykdyti viso komplekso rekonstrukciją“, – sako D. Davidonis.
Jei bus spėta parengti naują konservų fabriko rekonstrukcijos projektą, anot verslininko, pastatų tvarkymo darbai galėtų prasidėti jau šį pavasarį.
Visą straipsnį skaitykite lapkričio 24 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
na jai tai ivyks bus puikus
Gražėja mano gimtasis miestas.