Pirkėjo nesulaukę istorinio konservų fabriko savininkai ėmėsi koreguoti pastato rekonstrukcijos projektą ir pavasarį žada pradėti atnaujinimo darbus. G. Kartano nuotr.

Kranto gatvei žada dideles permainas

Kranto gatvei žada dideles permainas

Iš vienos centrinių miesto arterijų – Kranto gatvės statybininkai dar ilgai neišsikraustys. Joje pradėti vieno gražiausių, tačiau daugybę metų apleisto, iš rankų į rankas ėjusio pastato, konservų fabriko, teritorijos tvarkymo darbai.

Panevėžio viešųjų erdvių atnaujinimas tapo savotišku postūmiu ir verslui.

Viena centrinių miesto arterijų Kranto gatvė iš esmės keičia savo veidą, tačiau statybininkai dar ilgai iš jos nesikels.
Joje jau pradėti vieno gražiausių, tačiau daugybę metų apleisto, iš rankų į rankas ėjusio pastato – konservų fabriko – teritorijos tvarkymo darbai.

Jo savininkai žada, kad pavasarį planuojama pradėti ir istoriniu paveldu pripažintų raudonplyčių statinių rekonstrukciją.

O kitoje Kranto gatvės pusėje, tuščiame sklype, suplanuotas naujas trijų aukštų pastatas su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis.

Konservų fabriko teritorijoje jau zuja technika ir statybininkai – griaunami beverčiai pastatai, o pavasarį planuojama pradėti ir antrą šimtmetį skaičiuojančio paveldo rekonstrukciją. G. Kartano nuotr.

Kontrastų gatvė

Kranto gatvę galima vadinti didžiausių kontrastų gatve: moderniai atnaujintas grindinys, šiai vietai suteikiantis senamiesčio dvasios žavesio, sutvarkytos Senvagės prieigos su susimąsčiusio kalbininko Juozo Balčikonio skulptūra, o jai už nugaros – akis badantis didžiausias miesto skaudulys – apie 1880-uosius statytas fabrikas ištrupėjusiomis plytomis, be langų, apleistas.

Po nepriklausomybės atkūrimo iš vienų rankų į kitas nuolat keliavusiam kultūros paveldo pastatų kompleksui ne kartą žadėtas atgimimas, tačiau kaip feniksui iš pelenų jam taip ir nepavyko atgimti. Neradę naujo investuotojo, dabartiniai jo savininkai – bendrovė „Litforina“ visgi nusprendė nebedelsti ir pati imtis ambicingo projekto.
Šiuo metu konservų fabriko kieme jau zuja technika – griaunami beverčiai pastatai ir tvarkoma visa konservų fabriko teritorija.

Bendrovės „Litforina“ vadovo Dainiaus Davidonio teigimu, šiuo metu koreguojamas ir konservų fabriko rekonstrukcijos projektas. Vilniaus architektai rūpinasi vizualine jo puse, o panevėžiečių „Panprojektas“ – technine.

„Miestas tvarko Kranto gatvę. Mes irgi ėmėmės darbų, kad rekonstruota gatve reikėtų vežti kuo mažiau statybinių griovimo atliekų. Be to, sutvarkius teritoriją, daug patogiau bus vykdyti viso komplekso rekonstrukciją“, – sako D. Davidonis.

Penkmečio planas

Jei bus spėta parengti naują konservų fabriko rekonstrukcijos projektą, anot verslininko, pastatų tvarkymo darbai galėtų prasidėti jau šį pavasarį.

Pasak bendrovės vadovo, įsigijus šį pastatą daug vilčių buvo dedama į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Didelę dalį atnaujinto pastato buvo numatyta skirti visuomenės poreikiams – jame įrengti koncertų salę, erdves parodoms, meninėms instaliacijoms bei kitoms kultūrinėms veikloms.

„Paaiškėjo, kad Europai nereikia kultūrinių veiklų. Dabar ieškome kitų sprendimų, kaip racionaliai išnaudoti atnaujintą pastatą“, – vieną priežasčių, kodėl užtruko atnaujinimo darbai, įvardijo verslininkas.

Dar nuo 2019-ųjų vasaros „Litforina“ ieško kultūros paveldo pirkėjų.

Už 4 300 kv. m pastatų kompleksą kartu su 70 arų sklypu prašoma 750 tūkst. eurų.

Pasak D. Davidonio, nesulaukus pirkėjo, nuspręsta keisti projektą ir patiems imtis iniciatyvos.

Kaip pasakojo verslininkas, vizualiai pastatų kompleksas atrodys taip, kaip ir buvo sumanyta pirminiame jo variante, tačiau vidaus planavimas bus kitoks.

Pirmuosius buvusio konservų fabriko aukštus numatyta skirti komercinėms patalpoms, antrajame aukšte suplanuoti butai, iš kurių atsivers nuostabi Senvagės ir bažnyčios bokštų panorama.

„Atsisakome visuomeninės paskirties patalpų ir orientuojamės į komercines bei gyvenamąsias. Norime protingai sudėlioti, todėl prireikė koreguoti projektą“, – kalbėjo D. Davidonis.

Pirminiame projekto variante buvo numatyta didžiulė požeminė aikštelė po pastatu, tačiau dabar verslininkų planas apsiriboja mažesne požemine aikštele, o papildomų stovėjimo vietų bus numatyta sklypo pakraščiuose.

„Kai tik patys turėsime projektą, pristatysime jį ir visuomenei. O kol jo nėra, sutvarkysime bent teritoriją, privažiavimo kelius, kad miesto centras atrodytų gražiau. Garantuoju, kad per penkerius metus tikrai šis projektas bus pabaigtas“, – tikina įmonės vadovas.

Kranto gatvės pradžioje turėtų iškilti naujas pastatas su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis.

Istorijos pėdomis

Antrą šimtmetį skaičiuojantis Senvagės pašonėje stūksantis buvęs konservų fabrikas dar 1990-aisiais pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Tai itin retas Lietuvoje vadinamojo plytų stiliaus statinys.

Raudonų plytų mūro pastatų komplekso Kranto gatvėje pirmieji statiniai iškilo apie 1880-uosius metus pagal tipinį caro laikų projektą.

Iki šių dienų išlikę to meto architektūros elementai – sienoje matyti puošniosios rozetės – gėlės žiedo pavidalo ornamentai, taip pat pastatą puošiantys karnizai.

Pirminė komplekso paskirtis – alkoholio gamyba. Iš S. Montvilos spirito varykloje pagaminto spirito Kranto gatvėje stūksojusi gamykla gamino degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus.

XIX a. pabaigoje įvedus valstybės monopolį degtinei, ši Panevėžyje veikusi valstybinė gamykla produkcija aprūpino visą Kauno guberniją.

Tą patį darbą gamykla dirbo ir tarpukariu. Tai buvo viena didžiausių miesto įmonių. Ir tik Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pritaikė vaisių ir daržovių konservams gaminti.

Ši veikla buvo tęsiama ir visą sovietmetį.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir fabrikui bankrutavus, kultūros paveldo objektas perėjo į privačias rankas.

Žlugusio fabriko statinius 1998-aisiais įsigijo bendra JAV ir Lietuvos įmonė „Bennet Distributors“. Tuometis savininkas, verslininkas Benas Gudelis buvusiame fabrike žadėjo įrengti viešbutį, poilsio centrą, restoraną, sporto ir poilsio kambarius, baseiną. Tačiau statinys miesto centre liko vaiduokliu ir galiausiai parduotas kitai įmonei – Jungtiniam duonos centrui. Šio akcininkai taip pat svajojo apie paveldo objekto renesansą, bet ir jiems nepavyko Panevėžiui padovanoti naujo laisvalaikio ir pramogų centro istorinėje aplinkoje. Verslininkai ne kartą kaltino paveldosaugininkus ir miesto Savivaldybę kliudant jų planams. Galiausiai įmonė pastatą apleido ir pati bankrutavo.

Fabrikas perėjo „Swedbanko lizingui“, iš kurio nekilnojamąjį turtą įsigijo medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenė“ antrinė įmonė, dabartinė kultūros paveldo objekto šeimininkė „Litforina“.

Skatina pasitempti

Konservų fabriko pastatų kompleksų atgimimas nebus vienintelis Kranto gatvės pokytis.

Neseniai Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio architektų ekspertų taryba pritarė, kad tuščiame sklype priešais skverelį iškiltų trijų aukštų komercinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis. Panevėžio architektų ekspertų tarybos pirmininkės Loretos Paulauskienės teigimu, tai bus daugiau prekybinės-komercinės paskirties pastatas, bet jame suplanuoti ir keturi butai.

Anot architektės, Panevėžys pastaruosius metus išgyvena savotišką virsmą – viena po kitos moderniai atnaujinamos viešosios erdvės, pastatai. Matydamas šiuos pokyčius, stengiasi neatsilikti ir verslas. Tam palanki buvo ir pastaruosius metus gerėjusi ekonominė situacija.

„Kai Panevėžys gražėja, nebesinori statyti bet ko. Žinoma, verslas visuomet žiūri racionaliai, skaičiuoja, bet kartu ir stengiasi išlaikyti elegantišką miesto architektūrą“, – pažymi L. Paulauskienė.

Pasak jos, atsinaujinimo procesai yra ilgi, tačiau jau dabar galima stebėti, kaip keičiasi ne tik
centras, bet ir miesto pagrindinės arterijos.

Klaipėdos, J. Basanavičiaus ir kitose pagrindinėse gatvėse atsiradus naujų, akį traukiančių pastatų, šios erdvės visai kitaip atrodo.

„Žinoma, yra kvartalų, kuriuose apima liūdesys, bet gal tokie kontrastai taip pat suteikia miestui žavesio“, – svarsto L. Paulauskienė.

Jos teigimu, Panevėžys turi daug neišnaudoto potencialo. Iš savo patirties ji pastebi, kad į Aukštaitijos sostinę gyventi grįžta vis daugiau jaunų šeimų – jau ne vieną gyvenamąjį būstą naujakuriams teko projektuoti.

„Panevėžys ne tik patogus, bet ir gražėjantis miestas. O iškilus Stasio Eidrigevičiaus menų centrui, šoktels ir kultūrinis lygis, net neabejoju, kad tai pridės miestui didžiulio svorio. Teigiamas proveržis skatina ir kitus pasitempti“, – mano architektė.

Komentarai

  • Kad jau ne pirmą kartą čia tokie konservų fabriko superprojektai Sekundėje,o kitą dieną įdedamas skelbimas Aruode apie parduodamus pastatus. Pigi reklama parduodamam turtui ir tiek.

  • nelabai jau tikiu kad čia kažkas pajudės su tuo pastatu, daug tokių naujienų buvo kad tvarkysis, bet vis vaiduoklis stovi ir stovi baisus

  • Reikėtų architektūrą ir spalvas pritaikyti savam kraštui. Lietuvoje nuo seno buvo mėgstamos pastelinės, švelnios spalvos spalvos. Rašalinių, juodų, pilkų, ryškiai raudonų ar kiaušinio trynio spalvų mūsų krašte žmonės nemėgo. Todėl beždžionauti nereikėtų.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų