Krankiantys teršėjai kelia galvos skausmą

Krankiantys teršėjai kelia galvos skausmą

Panevėžiečiai veltui iki raudonumo įkaitina Savivaldybės specialistų telefonus šaukdamiesi pagalbos apginti nuo varnų. Skundais užverstos Panevėžio savivaldybės specialistai teisinasi, jog ir jų rankos surištos – aplinkosaugininkai iki liepos 1-osios draudžia kėsintis į varnų lizdus ir ramybę.

Pavasarį ne tik parkuose, bet ir daugiabučių kiemuose lizdus pradėję sukti varniniai paukščiai – amžinas gyventojų galvos skausmas.

Nuo ankstaus ryto kylantis triukšmas, apdergiami automobiliai, iš šiukšliadėžių tempiamos atliekos jau tapo Parko bei Dariaus ir Girėno gatvių mikrorajono kasdienybe.

Neramiai į drąsėjančias varnas žiūri ir Marijonų g. gyventojai.

Prieš keletą metų šios miesto dalies žmonėms jos buvo tapusios kone prakeiksmu. Įsikūrusios Marijonų sode triukšmadarės kėlė tokį šurmulį, kad net arčiau gyvenantiesiems nebesinorėdavo atsidaryti langų.

Aplinkosaugininkų neįtikino

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė, ekologė Rūta Taučikienė neslepia: jau pilasi skambučiai panevėžiečių, prašančių išvaikyti lizdus sukti bepradedančias varnas.

Ekologė teigia suprantanti, kad tokia kaimynystė nėra maloni, tačiau nieko paguodžiamo gyventojams negali pažadėti, tik paprašyti apsišarvuoti kantrybe.

Pasak R. Taučikienės, Savivaldybei rankas surišo aplinkosaugininkai, leidžiantys varnas baidyti ar ardyti jų lizdus tik nuo liepos 1-osios iki kovo 1-osios.

„Netgi kvietėmės į diskusiją Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovus ir aplinkosaugininkus, prašėme mieste padaryti išimtis, nes varnos pradeda perėti tik balandžio pradžioje. Kalbėjome, kad leistų imtis priemonių tuomet, kai varnos atskrenda į perėjimo vietas ir pradeda sukti lizdus. Bet aplinkosaugininkai žiūri pagal įstatymą ir viskas. Iki kovo 1-osios paukščių dar nėra, o po liepos 1-osios – jau nebėra. Baidyti tada nebėra ką“, – kalbėjo R. Taučikienė.

Jos teigimu, tokia griežta tvarka įsigaliojo prieš devynerius metus. Anksčiau imtis varnų populiacijos mažinimo priemonių buvo galima iki pat balandžio.

Tiesa, ar varnų baidymas ir lizdų iškėlimas yra tinkamiausios priemonės mažinti jų kolonijas – irgi diskutuotinas klausimas.

Pasak R. Taučikienės, praktika parodė, kad iš vienos vietos paukščius išvarius, jie lizdus susikrauna kitoje.

„Varnos yra miesto paukščiai. Jei pradėsime vaikyti, pajutę pavojų ieškos ramesnių vietų, bet irgi mieste. Buvo tokių atvejų, kai varnas išvijus iš parko, šios lizdus susisuko šalia daugiabučių. O tai dar blogiau“, – teigė specialistė.

Savivaldybės specialistai teisinasi neturinti galimybės sutramdyti sparnuotų miesto triukšmadarių – varnas baidyti ar ardyti jų lizdus leidžiama tik nuo liepos 1-osios iki kovo 1-osios. „Sekundės“ nuotr.

Kraustosi prie daugiabučių

Pasak R. Taučikienės, kasmet Panevėžyje peri apie 800 varnų šeimų. Per praėjusius metus buvo iškelti 206 varnų lizdai. Daugiausia jų Kultūros ir poilsio parke, Parko, Dariaus ir Girėno gatvėse.

Taip pat skundų buvo sulaukta iš Nevėžio ir S. Kerbedžio gatvių. Daug metų specialistai ardyti lizdų vykdavo ir į vieno Smėlynės gatvės daugiabučio kiemą.

„Iš gyventojų vėl sulaukiame skambučių apie varnų lizdus naujose vietose. Kol kas nieko negalime padaryti, tik tokius pranešimus registruoti“, – sakė R. Taučikienė.

Nors varnos paprastai mėgsta grįžti į senas perėjimo vietas, jų kolonijos kasmet okupuoja ir naujas.

Į juodąjį sąrašą jau įtraukta nauja vieta Parko gatvėje, tarp vieno vaikų lopšelio-darželio ir daugiabučio, kur varnos lizdus krauna aukštai medyje.

„Ne visus lizdus mes patys pamatome, todėl kviečiame ir gyventojus pranešti apie nepageidaujamą varnų kaimynystę“, – teigė R. Taučikienė.

Yra maisto – bus ir varnų

Ekologės teigimu, ar varnos taps nekviestomis kaimynėmis, daug priklauso ir nuo pačių gyventojų. Joms reikia ne tik aukštų medžių, bet ir maisto. Vakariniame miesto mikrorajone, Kultūros ir poilsio parke didžiulės jų kolonijos įsiveisė, pasak ekologės, todėl, kad šioje vietoje nuolat paliekami atidaryti konteineriai, kuriuose kranklės randa lesalo.

Paukščiai ne tik visur apdergia, bet ir ištaršo, išnešioja atliekų konteinerių turinį.

„Lygiai tokia pati situacija ir prie greitojo maisto užkandinių. Varnoms net nereikia ieškoti lesalo – patys žmonės palieka dėžes su likučiais. Ten, kur yra lengvai prieinamo maisto, bus ir varnų“, – pabrėžia R. Taučikienė.
Iš viso varnų populiacijai mažinti šiemet iš biudžeto skirta 4 tūkst. eurų.

Tiek pat buvo atseikėta ir ankstesniais metais.

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite