Kovotoja ir ringe, ir gyvenime

Kovotoja ir ringe, ir gyvenime

Tailando bokso – muai tai kovotoja, Europos čempionė panevėžietė Gabija Otilija Morkūnaitė geriau nei kas kitas žino, kaip sunku atsisveikinti su sportu, kuris tave visapusiškai užaugino. Tačiau palikusi profesionalų kovos menų ringą tituluota sportininkė bokso pirštinių į gilų stalčių nepadėjo – būsima gydytoja po intensyvių studijų, kad atsipalaiduotų ir pasikrautų energijos, vėl griebiasi daugiau nei ketverius metus ją visur lydėjusio relikto.

Gabija Otilija Morkūnaitė maždaug prieš metus atsisveikino su Tailando boksu ir visa galva pasinėrė į medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Gabija Otilija svarsto, jog toks posūkis gyvenime kažkam galėjo būti netikėtas, bet tik ne jai pačiai.

„Mano artimieji gali patvirtinti, kad ši svajonė nuo vaikystės augo kartu su manimi. Noras mokytis, įgyti kuo daugiau žinių, kilti karjeros laiptais ir tapti gydytoja nugalėjo“, – paprastai savo pasirinkimą paaiškina ketverius su puse metu Tailando kovos menams atidavusi buvusi perspektyvi sportininkė.

Ji tiki, jog kiekvienas žmogus gyvenime turi pašaukimą. Svajonė gydyti vedė ją jau nuo šešerių metų.

„Metai bėgo, o mano noras tik stiprėjo. Kartu augo ir tikslai. Nuo pirmųjų paskaitų universitete įsitikinau, kad medicina yra mano kelias“, – pasirinkimu neabejoja panevėžietė.

Veda meilė ir noras padėti

Ne vienerių metų patirtis rodo, kad Lietuvoje aukščiausias užkardas tenka įveikti tiems jaunuoliams, kurie renkasi medicinos studijas. Sveikatos studijų programos – itin paklausios, o ir klausimų dėl priėmimo kartelės ir žinių kokybės nekyla – ten ji siekia maksimumą. Gabija Otilija sako ir gyvenime, ir sporte visada buvusi maksimalistė. Šis bruožas labai padeda ir medicinos studijose.

„Kad ir ką darytum, turi stengtis padaryti kaip gali geriausiai. Ne veltui sakoma, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai – saldūs. Viską savo gyvenime turime užsidirbti, išsikovoti, o tam reikia įdėti nemažai pastangų“, – pabrėžia buvusi muai tai kovotoja.

Iš Tailando bokso ringo Europos čempionė, kovotoja Gabija Otilija patraukė tiesiai į medicinos studijas.

G. O. Morkūnaitės manymu, būtų nesąžininga teigti, kad studijuojančiųjų mediciną motyvacija didesnė nei kitų disciplinų studentų. Anot jos, visose srityse yra be galo daug motyvuotų, ambicingų, talentingų jaunų žmonių.

„Visos profesijos svarbios ir tikrai pagirtina, kad jauni žmonės nori studijuoti, atranda savo kelią“, – teigia Gabija Otilija.

Ji įsitikinusi: būsimas gydytojas pirmiausia turi būti empatiškas. Studijos tikrai nėra lengvos, tad sunkiausiomis akimirkomis svarbu atsiminti, dėl ko visa tai daroma. G. O. Morkūnaitę nepasiduoti skatina didelė meilė žmonėms ir noras jiems padėti.

Gabija Otilija yra labai laiminga, kad turėjo galimybę dalyvauti paskaitose ir kontaktiniu būdu. Deja, kaip ir kitiems studentams, dėl šalį paralyžiavusios pandemijos, nemažai teko mokytis nuotoliniu.

„Neabejoju, kad kiti studentai man pritartų, jog mokytis namuose nėra lengva. Teko savyje atrasti stiprybės, motyvacijos. Tačiau šie metai leido suvokti, jog medicina yra mano kelias, ir jos nekeisčiau į nieką kitą. Ši sritis mane labai žavi“, – entuziastingai nusiteikusi būsimoji gydytoja.

Užleido vietą kitiems

Dabar Gabija Otilija jau gali įvertinti ir visą savo įspūdingos sportinės karjeros laiką. Panevėžietė prisimena, jog labiausiai ją vargindavo svorio metimas, norint patekti į tam tikrą svorio kategoriją. Be to, pasiruošimą varžyboms tekdavo derinti su intensyviais mokslais Juozo Balčikonio gimnazijoje.

„Jei galėčiau grįžti atgal, tikrai nekeisčiau savo kelio. Tailando boksas man padėjo tobulėti kaip asmenybei, išsiugdyti charakterio savybes, kurios padeda kasdieniniame gyvenime ir kitose veiklose“, – sako buvusi sportininkė.

G. O. Morkūnaitė svarsto, jog bokso ringe ji sustiprėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, tapo ambicingesnė, ryžtingesnė.

„Patirti pralaimėjimai taip pat būtini asmenybei augti. Jie užgrūdino, skatino nepasiduoti. Tos savybės padeda man ir studijuojant. Žinau, kad jei galėjau eiti į ringą ir kovoti, vadinasi, galiu viską, jei tik turėsiu noro ir atkakliai to sieksiu“, – įsitikinusi G. O. Morkūnaitė.

Ant sportinių šokių parketo Gabija Otilija sukosi net septynerius metus.

Gabija Otilija – Tailando bokso muai tai Europos čempionė, įvairių turnyrų medalininkė. Paklausta, ar neskaudu ir nesunku buvo palikti visus titulus už nugaros ir neatsigręžus keliauti pirmyn, mergina prisipažįsta, jog išties pralieta nemažai ašarų, bet tikrai ne dėl titulų. Skaudžiausia, anot jos, atsisveikinti su mylimu sportu, palikti vietą, kurioje augai kaip asmenybė, tobulėjai kaip sportininkė.

„Esu labai dėkinga savo sporto klubo „Kovos akademija“ treneriui Vytautui Kochanauskui, kuris mane mokė šio meno subtilybių ir manimi tikėjo. Užleidžiu savo vietą kitiems perspektyviems sportininkams ir linkiu didžiausios sėkmės“, – šypsosi Gabija Otilija.

Suviliojo brolio pirštinės

Už tai, jog atsidūrė muai tai ringe ir įgavo ten neįkainojamos patirties, G. O. Morkūnaitė turėtų būti dėkinga savo vyresniajam broliui Deividui, kuris jau ne vienus metus lankė kovos menų treniruotes, dalyvavo varžybose.

„Buvau smalsus vaikas, nuo mažų dienų skaitydavau knygas, įvairias enciklopedijas, norėdavau išmokti ko nors naujo. Taip pat visuomet buvau ambicinga. Lankiau sportinius šokius, dalyvaudavau varžybose, tad sportas nuo mažų dienų buvo didelė mano gyvenimo dalis“, – prisimena mergina.

Ant sportinių šokių parketo Gabija Otilija sukosi net septynerius metus. Deja, nebeturėjo partnerio, tad teko su šokiais atsisveikinti. Vieną vakarą ją netikėtai aplankė mintis, kad norėtų išbandyti brolio kultivuojamą sporto šaką.

„Pasimatavusi brolio pirštines apie šį savo norą pasakiau tėvams. Brolis ir nuvedė mane į pirmąją treniruotę. Supratau, jog noriu čia likti ir išbandyti save. Taip ir prasidėjo mano kelias“, – pasakoja buvusi tituluota kovotoja.

Pelnytu auksu nesipuikavo

Gabija Otilija neslepia, jog tuo metu, kai intensyviai sportavo, sulaukdavo netgi užgaulių replikų. Aplinkiniai tiesiog rimtai nevertino merginos kovotojos. Ypač – vaikinai.

„Tačiau visos replikos, kad man ši sporto šaka netinka arba kad nieko nepasieksiu, skatino mane eiti įrodyti, jog merginos gali viską. Manau, dabar požiūris po truputį keičiasi, nes yra nemažai pasaulyje žinomų, talentingų merginų kovotojų, tačiau vis dar tenka išgirsti, kad tai vyriškas sportas. Akivaizdu, kad su tuo nesutinku“, – šypsosi Gabija Otilija.

Pats svarbiausias ir brangiausias G. O. Morkūnaitei neabejotinai yra pelnytas aukso medalis Europos čempionate. Tačiau ji skuba patikinti, jog šis svarus laimėjimas pačios tikrai „nesugadino“.

„Džiaugiausi, bet niekada nesipuikavau. Šis medalis skatino įdėti dar daugiau darbo, tobulėti šioje sporto šakoje“, – sako Gabija Otilija.

Nors dabar jos gyvenimas sukasi apie medicinos studijos, užimančias tikrai nemažai laiko, panevėžietė nepamiršta gimtojo miesto. Čia sako sugrįžtanti labai dažnai.

„Džiaugiuosi, kad miestas atsinaujina. Kiekvieną kartą aplankiusi Panevėžį stebiuosi, kaip jis akyse auga, gražėja. Taip pat matau čia daug jaunų, talentingų žmonių. Kartais tikrai malonu atitrūkti nuo Kauno šurmulio ir aplankyti ramesnį kampelį, kuriame užaugau visomis prasmėmis“, – sako G. O. Morkūnaitė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų