-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mokytojams pradėjus antrą streiko bangą, į mitingą Vilniuje prie Seimo vakar išvyko ir pilni autobusai pedagogų iš Panevėžio miesto ir rajono mokyklų. Į Seimą jie vežė ir savo algalapius.
Mokytojai piktinasi, kad valdžia deklaruoja, jog jų atlyginimai per keletą metų pakilo kone 50 proc., bet realiai vos kompensuoja sparčiai išaugusią infliaciją. Pedagogai reikalauja ne tik didesnių algų, bet ir mažesnių krūvius bei mažiau mokinių klasėse.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos, Panevėžio miesto susivienijimo pirmininkės Erikos Leiputės-Stundžienės teigimu, iš Panevėžio į Vilnių planavo vykti apie pusantro šimto pedagogų. Šiuo metu mieste streikuoja apie 350 pedagogų: vienose mokyklose nevyksta tik kai kurios pamokos, o kitose nutrauktos visos.
„Mano žiniomis, Panevėžyje streikuoja apie 50 proc. gimnazijų ir 80 proc. progimnazijų. Bet darželiai streikuoja tik septyni iš beveik trijų dešimčių. Streikuojančiųjų banga tikrai nesumažėjo, atvirkščiai, paaugo. Šįkart prie streiko prisijungė ir naujų ugdymo įstaigų – į profesinę sąjungą įstojo ir dalis 5-osios gimnazijos pedagogų“, – pasakojo E. Leiputė-Stundžienė.
E. Leiputės-Stundžienės teigimu, streikuojančiųjų banga ne tik nesumažėjo, bet dar ir paaugo. L. Ciunio nuotr.
Pirmoji streiko banga, prasidėjusi rugsėjo pabaigoje, tęsėsi dvi savaites.
Kiek laiko šįkart mokytojai neves pamokų, anot E. Leiputės-Stundžienės, priklausys nuo aukščiausios valdžios sprendimų.
„Ketvirtadienį laukia antras svarstymas, po jo tarsimės, ką toliau daryti. Galbūt bus siūloma stabdyti streiką, o trečia streiko banga numatoma priimant biudžetą. Tiksliai negalėčiau pasakyti, kiek streikas užsitęs, tai priklausys tik nuo valdžios sprendimų. O mokytojai nusiteikę eiti iki galo“, – tvirtino profesinės sąjungos atstovė.
„Mokytojai nusiteikę eiti iki galo.“
E. Leiputė-Stundžienė
Anot jos, situacija dar labiau aštrėja ir kelia įtampą tarp mokytojų. E. Leiputė-Stundžienė tvirtina, kad svarstant ateinančių metų valstybės biudžetą pateikti statistiniai skaičiai neturi nieko bendro su realiais mokytojų gaunamais atlyginimais. Tokie neatitikimai dar labiau kursto aistras.
„Tvirtinama, kad per šią kadenciją mokytojams atlyginimai buvo pakelti daugiau kaip 50 proc. Tačiau tiesa ta, kad 2020-aisiais labai daug mokytojų paliko švietimo sistemą. Jiems buvo sumokėtos kelių mėnesių išeitinės kompensacijos, o jos buvo priskaičiuotos prie darbo užmokesčio fondo ir iškreipė pedagogų atlyginimų vidurkį. Bet realiai mokytojų atlyginimas nuo 2019-ųjų pakilo vos keliomis dešimtimis eurų ir nekompensuoja išaugusios infliacijos. Tai piktina mokytojus, nes pateikiama statistika neatitinka realios situacijos“, – kalbėjo E. Leiputė-Stundžienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio rajono susivienijimo pirmininkė Doloresa Rakauskienė pasakojo, kad Panevėžio rajone streikuoja devynios ugdymo įstaigos: dvi ikimokyklinės ir visos gimnazijos – apie šimtą pedagoginių darbuotojų.
Nors dėl streiko mokiniams nevyksta šių pedagogų pamokos, anot D. Rakauskienės, ir moksleiviai, ir jų tėvai palaiko streikuojančiuosius.
Pasak jos, daugelis supranta, kad mokytojai kovoja ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir geresnių mokymo sąlygų vaikams.
„Tėvai mato, kokios yra švietimo problemos – pradedant nesibaigiančiomis reformomis, vadovėlių trūkumu ir nuolatine kaita. Nuo šių mokslo metų dalis klasių dirba pagal atnaujintas mokymo programas, tačiau vadovėlių dar nėra. Vaikai stresuoja, o ką jau kalbėti apie mokytojus, kuriems reikia išdėstyti temą neturint vadovėlių. Ir tėvai, ir mokiniai pavargo nuo to chaoso, su kuriuo susiduria švietimo sistema“, – tvirtino D. Rakauskienė.
Rajono pedagogai kol kas sutarę streikuoti tris dienas.
„Žiūrėsime, kaip reaguos Seimas ir Vyriausybė. Kiek begalime tyliai laukti, kol švietimo problemos iš esmės būtų pradėtos spręsti. Suprantame, kad greitų pokyčių nebus, bet gal po truputį bus atkreipiamas dėmesys į švietimo problemas. Jeigu galvotume, kad viskas beviltiška, tikrai nieko nedarytume“, – sakė D. Rakauskienė.
Mokytojai rankų nenuleidžia: Panevėžyje streikuoja apie 50 proc. gimnazijų ir 80 proc. progimnazijų, tačiau tik septyni vaikų darželiai iš beveik trijų dešimčių.
Moksleiviai tvirtina, kad mokytojams streikuojant jiems kyla iššūkių mokantis savarankiškai, tačiau dauguma palaiko streiko dalyvius.
Kaip pasakojo 5-osios gimnazijos vienuoliktokė, Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio padalinio pirmininkė Gustė Žukaitė, šios mokyklos pedagogai prie pirmojo streiko neprisijungė, tačiau dabar nėra daugelio pamokų.
„Aš mokausi vienuoliktoje klasėje ir šiemet laukia tarpiniai patikrinimai. O dėl streiko nėra labai daug pamokų, todėl išties daug nerimo. Tačiau labai palaikome mokytojus, kurie ruošia dirvą tam, kad vėliau į mokyklas būtų galima pritraukti jaunų pedagogų“, – kalbėjo G. Žukaitė.
Moksleivės teigimu, mokytojai dar prieš prasidedant streikui uždavė daug užduočių savarankiškam darbui, tačiau patiems mokytis sudėtinga.
„Džiaugsmo dėl to, kad nevedamos pamokos, tikrai nėra, kai žinome, kas mūsų šiemet laukia. Bet suprantame ir mokytojus“, – sako G. Žukaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas apgailestavo, kad pedagogai vis dėlto nutarė streikuoti. Jis jau anksčiau yra tvirtinęs, kad Vyriausybė švietimui skyrė maksimalią sumą pagal valstybės išgales ir daugiau resursų kelti mokytojų atlyginimus nebėra.
„Suprantame, kad streikas – demokratinės raiškos forma. Skaudu, kad pasirenkama tokia kraštutinė forma, dėl kurios labiausiai nukenčia mokiniai, taip pat didelis krūvis tenka jų tėvams, mokytojams, kurie nestreikuoja, mokyklų administracijoms. Neretai komunikuojama, kad streikas yra pilietiškumo pamoka ar dar kažkoks ne toks skaudus būdas bendruomenei, tačiau tai yra kraštutinė priemonė“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Skaičiuojama, kad streike dalyvauja 120 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Daugiausia darbuotojų streikuoja Klaipėdos, Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio miestuose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlė mokytojų darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Su tokiu ministerijos pasiūlymu sutiko kitos pedagogų profesinės sąjungos ir pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį. Tik Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga tokio susitarimo nepasirašė ir prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – bent 32 proc.
Ministerija dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo ir mokytojo etato struktūros peržiūros yra radusi sutarimą ir su A. Navicko vadovaujama profesine sąjunga. Visgi jo vadovaujama profesinė sąjunga nesiruošia atnaujinti kolektyvinės sutarties, kurioje būtų numatyti šie susitarimai, kol nebus priimtas mokytojų siūlymas dėl atlyginimų didinimo.
Prieš paskelbdama streiką profesinė sąjunga reikalavo, kad mokytojų algos per kitus metus augtų 56 procentais. Paskui reikalavimas sumažintas iki 46 procentų, dar vėliau – iki 32 proc.
Siūlymą dėl krūvio mažinimo nuo 24 kontaktinių valandų (pamokų) iki 18 pamokų profesinė sąjunga prasidėjus deryboms pakeitė siūlymas mažinti pamokų skaičių nuo 24 iki 20-ies.
