Jei kas nors sumanytų paskaityti, kuo prisistato kai kurie kultūros renginių lankytojai, tikriausiai ir nustebtų, ir juoktųsi, ir piktintųsi. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Kovido duomenų bankuose – ir marytės melnikaitės

Kovido duomenų bankuose – ir marytės melnikaitės

Bemaž pusantrų metų šalyje galiojanti tvarka, kai einant į uždaroje vietoje vykstantį renginį kiekvienam privalu užrašyti savo vardą, pavardę ir telefoną, pradeda išsigimti.

Tie, kurie lapeliuose raito duomenis apie save, neslepia neretai pasirašantys marytėmis melnikaitėmis, aurelijais verygomis ar kitomis išgalvotomis pavardėmis.

Kas užrašyta ant lapelių, renginių organizatoriai neturi teisės perskaityti.

Panevėžio kultūros įstaigų atstovai pripažino, kad šių duomenų, renkamų nuo 2020 metų rugsėjo 1-osios, niekas niekada nėra prašęs kur nors pristatyti. Pagulėjusios aplankuose, šūsnys lapų su pavardėmis paverčiamos skuteliais.

Ir ministrai, ir „didvyrės“

Savąja istorija, kaip elgiasi eidama į kultūros renginius, pasidalijo valiūkiška panevėžietė Jolanta.

Ji – aktyvi Panevėžio kultūros įstaigų renginių lankytoja, vis dar tikinti, kad uoliai visus puolantis virusas pačią aplenks. Tad į parodų atidarymus, knygų pristatymus, susitikimus su menininkais, koncertus ir vaidinimus ir per pandemiją eina be baimės.

„Kur tik nueinu, man pakišamas lapelis, ant kurio turiu užrašyti vardą, pavardę, telefoną. Iš pradžių rašiau labai atsakingai, tą dariau dešimtis kartų. O paskui, neslėpsiu, pavargau rašinėti. Kita vertus, tą daryti nebematau prasmės“, – prisipažino Jolanta.

Prasmės suvokimas, pasak jos, išnyko, nes kone pusantrų metų vykstant tokiems surašymams, nė sykio nepasklido žinia, kad duomenimis būtų pasinaudota žmonėms apsaugoti.

„Vietoje savo pavardės ėmiau pasirašinėti Maryte Melnikaite, esu užrašiusi „Geros dienos“, „Gyvenimas yra gražus“ ir dabar jau nebeatsimenu ką. Telefono numerį irgi rašau bet kokį, nebetikiu, kad jo kam nors prisireiktų“, – pasakojo neklusni panevėžietė.

Kai apie tai, ką rašo kultūros įstaigų pateiktuose lapeliuose, papasakojo bičiuliams, Jolanta išgirdo, kad panašiai elgiasi ir šie. Ne vienas prisipažino pastaruoju metu pasirašinėjantis Arūnu Dulkiu ar Aurelijum Veryga.

„Suprantu, kad blogai darome. Bet taip elgiamės dėl to, kad nematome tokio duomenų rinkimo prasmės. Kita vertus, būriui žmonių, atėjusių į renginį, dažnai pasirašyti duodamas vienas ir tas pats, nedezinfekuotas rašiklis“, – pasakoja Jolanta.

Rašosi neprotestuodami

Renginių organizatoriai pripažįsta, kad ir jiems nėra maloni prievolė rinkti lankytojų asmens duomenis.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos kultūrinės veiklos organizatorė Vida Mikelevičiūtė teigė, jog stengiasi būti ir akyla, ir reikli, tad jei lankytojai nepasirašo prie salės durų, pati prie jų prieina.

Bibliotekoje kiekvienas renginio dalyvis rašo ant atskiro lapelio, vėliau jie sudedami į specialų aplanką ir pateikiami saugoti bibliotekos administracijai. Pagal nustatytą tvarką aplankų duomenys saugomi tris savaites nuo renginio dienos. Kas lapeliuose užrašyta, pasak V. Mikelevičiūtės, niekas neturi teisės skaityti, o pateiktų duomenų tikrumas – lankytojų sąmoningumo reikalas.

Ji tvirtina, kad renginių dalyviams padėti keli rašikliai, greta pastatytas dezinfekavimo skystis.

Bendruomenių rūmų Renginių ir veiklos aptarnavimo skyriaus vedėja Neringa Narkevičienė teigė, jog šioje įstaigoje ant lapelių vardus, pavardes, telefonus rašo ir patys lankytojai, taip pat už juos tą daro ir rūmų darbuotojai.

„Mūsų renginius lanko nemažai brandaus amžiaus žmonių. Jie paprašo būti užregistruoti“, – aiškino N. Narkevičienė.

Pasak jos, surinkti duomenys, pasaugojus nustatytą laiką, būtinai sunaikinami.

Kad žmonėms nereikėtų dalintis tais pačiais rašikliais ir taip nebūtų sudarytas pretekstas platinti virusą, Kniaudiškių gatvėje veikiančiame Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos skyriuje renginių dalyvius registruoja pačios bibliotekininkės. Informacijos skyriaus vedėja Gitana Navagruckienė patikino, kad lankytojai duomenis pateikia be jokių pretenzijų.

O štai miesto Dailės galerija, pasak jos atstovės Dianos Armonienės, iš lankytojų duomenų nebereikalauja. Anot jos, to atsisakyta įvedus galimybių pasą.

Reikalavimas neatšauktas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas tvirtino, kad reikalavimą uždarose patalpose vykstančių renginių dalyviams pateikt

Bemaž pusantrų metų šalyje galiojanti tvarka, kai einant į uždaroje vietoje vykstantį renginį kiekvienam privalu užrašyti savo vardą, pavardę ir telefoną, pradeda išsigimti.

Jei kas nors sumanytų paskaityti, kuo prisistato kai kurie kultūros renginių lankytojai, tikriausiai ir nustebtų, ir juoktųsi, ir piktintųsi. „SEKUNDĖS“ nuotr.

i asmens duomenis, kuriuos įstaigoms privalu saugoti tris savaites, vykdyti būtina.

Pasak E. Vilčinsko, Panevėžyje kol kas tokiais duomenimis neteko pasinaudoti, bet kituose šalies departamentuose jų buvo prireikę siekiant užkirsti kelią užkrato plitimui.

Kad 2020 metų rugsėjį įsigaliojęs reikalavimas rinkti renginių lankytojų duomenis nėra atšauktas, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos specialistas Julijanas Gališanskis. Pasak jo, visi ekstremalių situacijų operacijų vadovų sprendimai privalo būti vykdomi.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų