-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vos prieš porą dienų iš ligoninės sugrįžęs 62-ejų V. Pečininas sako dabar turintis naują misiją. Jis rengia unikalią fotografijų parodą tiesiai iš Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos, kur praleido vienuolika sukrečiančių dienų.
„Nuo pirmų vaizdų, kuriuos pamačiau COVID-19 ligonių palatose, jutau didžiules permainas. Absoliučiai keitėsi mano požiūris į šitą ligą ir vakciną nuo jos“, – sako iš koronaviruso ką tik išsivadavęs fotomenininkas.
V. Pečininas neslepia anksčiau tvirtai tikėjęs, kad ligoninės pustuštės. Savo aplinkoje jis nesutiko sergančiųjų koronavirusu, o save laikė ligų neįveikiamu samurajumi.
„Keturiasdešimt metų nesu vartojęs jokių vaistų. Naujiena man buvo tas elektroninės sveikatos portalas, kuriuo dabar teko mokytis naudotis“, – pasakoja V. Pečininas.
„Galėčiau nutylėti, kad geležinį Valentiną parklupdė kažkoks virusas, bet noriu papasakodamas padėti žmonėms.“
V. Pečininas
Visada sportiškas ir aktyvus vyras dabar po ligos atrodo kiek sulysęs ir pavargęs. Panevėžietis mėnesiui atideda karate ir kovos menų treniruotes, jo dar laukia reabilitacija po gydymo ligoninėje.
Suprastėjo vyro rega, sutriko miego režimas, o svarbiausia – plaučių funkcija.
„Dar palatoje vos atkutęs bandžiau nors kiek pasimankštinti. Jaučiausi lyg į aukštą kalną lipęs. Bet tai natūralu – sportininko širdis kitaip reaguoja į tokią patirtį“, – save ramina kovos menų meistras.
V. Pečininą puolusi koronaviruso ataka išgąsdino ir jį patį, ir medikus.
„Bandai susikaupti, medituoti ir priversti sąmonę dirbti savo naudai, bet jauti, kad kažką po nosimi marmaliuoji ir daugiau nieko“, – taip sunkų vakarą prieš porą savaičių apibūdina V. Pečininas.
Sporto treneris spėja, kad agresyviuoju virusu užsikrėsti galėjo treniruotėse su vaikais. Vieną dieną staiga jam ėmė stipriai skaudėti galvą, apsunko kvėpavimas ir pakilo kūno temperatūra.
Atliktas testas parodė COVID-19.
Keturias dienas V. Pečininas bandė pats kovoti su užkratu, bet galiausiai prireikė medikų pagalbos – jokie vaistai nebepadėjo numušti aukštos temperatūros ir galvos skausmo.
„Išsikviečiau greitąją pagalbą, o sulaukiau jos tik po pusantros valandos. Kai iš tos tarnybos man prieš atvykstant dar paskambino, piktai mestelėjau: ar jie tikrina, kad tebesu gyvas? Tik vėliau supratau jų darbo realybę“, – pasakoja panevėžietis.
Anksčiau griežtai nusiteikusio prieš vakciną nuo COVID-19 V. Pečinino požiūrį visiškai pakeitė jį patį užgriuvusi šita liga ir ligoninėje praleistas laikas. V. Pečinino nuotr.
Atvežtas pirmiausia į Respublikinę Panevėžio ligoninę Smėlynės gatvėje ligonis lūkuriavo greitosios automobilyje – įtaigoje nebuvo nė vienos laisvos vietos COVID-19 sergančiam pacientui.
„Medikų tarnyba dabar tokia perkrauta, kad net sunku protu suvokti. Mano kviesta greitoji užtruko, nes jie nespėja pasikeisti skafandrų, kiek iškvietimų dėl koronaviruso“, – atsidūsta fotografas.
V. Pečininas gydyti buvo nusiųstas į Infekcinių ligų kliniką. Išvydęs ten besigydančius COVID-19 ligonius, fotomenininkas neteko amo: ar čia tikrai gyvi žmonės?
„Per mano 11 dienų ten pro šalį išvežė 13 mirusiųjų. Juos, suvyniotus į celofaną, atiduodavo laidojimo paslaugų įmonėms“, – pasakoja Pulmonologijos skyriuje gulėjęs menininkas.
Šiame skyriuje palatos turi langus, kurie atsiveria į bendrą koridorių. Tad V. Pečininas galėjo matyti daugybę ligonių. Tik keli jų buvo sąmoningi, galėjo kalbėti.
Pasak fotomenininko, 98 proc. pacientų skyriuje gulėjo kamuojami ligos komplikacijų. Be klastingo viruso sukeltos ligos, žmonėms lindo diabetas, insultas, infarktas ir kitos sunkios būklės.
„Mačiau, kaip gydytojai dvi valandas gaivino senyvą moterį, kurią reikėjo vežti į reanimaciją. Ir po to gydytojai dar abejojo, ar atsigavusi ligoninė pasieks reanimaciją Respublikinėje ligoninėje“, – prisimena matyto vaizdo šokiruotas pašnekovas.
V. Pečininas tvirtina: gydytojai yra tikrieji šiandienos didvyriai. Prakaituodami, dusdami aklinuose skafandruose, jie daro viską, ką gali, bet ne visada to jau pakanka.
O svarbiausiai, pasak fotografo, ligoninės personalas neskirstė pacientų, kuris pasiskiepijęs, o kuris – ne, kaip dabar elgiasi visuomenė. Fotografas svarsto, kieno iniciatyva įvyko toks žmonių susiskaldymas į skiepytus ir neskiepytus, kas turėjo tokį niekingą tikslą nuo pat pradžių.
„Visi žino, kad buvau griežtai nusiteikęs prieš vakcinas. Skiepytas ar ne, medikai visus gelbėja vienodai ir nė vieno nesmerkia. Taip įmanoma tik labai mylint žmones. Aš tikriausiai negalėčiau dirbti tokio darbo“, – sako sportininkas.
Kartu su juo ligoninėje gulėjo ir skiepytų pacientų, bet tokių – akivaizdžiai mažiau nei nevakcinuotų.
Fotografui teko pasikalbėti su Infekcinių lygų klinikoje plušančiais medikais. Jie pasakojo, kad tik įžengus pandemijai į Lietuvą buvo baisu dirbti, tvyrojo nežinia dėl gydymo.
„Dabar personalo darbas gerai sustyguotas, tvarka kaip kariuomenėje: tyrimai, lašinės, vizitacijos tiksliu laiku. Medikai skiepijasi jau trečia vakcinos doze ir baimės tiek nebejaučia“, – pasakoja V. Pečininas.
Menininkas neabejoja, kad jo gyvenimo būdas padėjo lengviau pakelti užklupusį virusą. Jis buvo vienintelis ligoninės skyriuje, kuriam nereikėjo papildomo deguonies. Pacientui diagnozuota lengva ligos forma, jau ruoštasi ir jį paleisti namo, bet gydytojai užčiuopė beprasidedantį plaučių uždegimą.
Tik kartą V. Pečininas ligoninėje pasijuto prasčiau ir paprašęs deguonies kaukės, kokias, rankomis prispaudę prie veido, laikė visi aplink.
Palatos kaimynų naktiniai dusuliai, moteris dėl deguonies stygiaus negalėdavusi nė prigulti – tokie vaizdai jį lydi iki šiol. Tokias akimirkas iš ligoninės fotografas surinko ir savo naujausiai parodai.
Pro palatos langus jis mobiliuoju telefonu fiksavo viską, kas vyko aplink. O sukrečiančios kolekcijos ilgai stalčiuose laikyti neketina.
„Savęs vis klausiu, kodėl man taip. Tikriausiai Dievas skyrė tokią misiją, kad papasakočiau kitiems“, – be jokios pompastikos nuoširdžiai sako V. Pečininas.
Vos atgavęs jėgas, fotografas nusprendė: žmonės turi tai pamatyti, kas pakeitė jo nuomonę.
„Aš noriu pasakyti, kad ne valstybė turi mokėti pinigus, o patys vaikai jai atlyginti už savo tėvų vakcinaciją. Bėkite dabar ir pasiskiepykite. Jau paskambinau draugams Vilniuje, porai Panevėžyje, kad būtinai paragintų skiepytis vyresnius šeimos narius“, – ragina ateityje ir pats pasiskiepyti planuojantis V. Pečininas. Kol kas jį saugo po ligos įgyti antikūnai.
Autoritetą sporto ir meno pasaulyje turintis panevėžietis viliasi, kad jo kvietimą išgirs kiti. Ir jei bent 20 gyvybių, pasak menininko, tos kraupios nuotraukos bei paties autoriaus pasakojimas išgelbės, sportininkas tai laikys dideliu laimėjimu.
„Kaip sporte pasiekti užbrėžto tikslo, pergales, aš žinau ir galiu pamokyti. Bet ką daryti ligos patale, nežinau – liga sunkus priešas. Galėčiau nutylėti, kad geležinį Valentiną klupdė kažkoks virusas, bet noriu papasakodamas padėti žmonėms“, – teigia karatė meistras ir priduria po tokios patirties iš naujo peržvelgęs ir savo gyvenimą.
Sveikos mitybos anksčiau griežtai laikęsis V. Pečininas dabar šveičia saldainius, geria skanią kavą ir mėgaujasi kiekviena nauja diena.
V. Pečininas tvirtina: gydytojai yra tikrieji šiandienos didvyriai. Prakaituodami, dusdami aklinuose skafandruose, jie daro viską, ką gali, neskirstydami pacientų į skiepytus ir atsisakiusius vakcinos. V. Pečinino nuotr.
V. Pečininą gydžiusi Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Pulmonologijos skyriaus vedėja Justina Kruopienė sako, kad kalbėti apie taip dažnai šiais metais aptarinėjamą COVID-19 – vis dar nėra gana. Medikė palaiko fotografo iniciatyvą per vizualinį meną paskatinti žmones saugoti savo ir kitų sveikatą.
„Mes matome didelį skirtumą, kaip virusas veikia skiepytus ir neskiepytus žmones. Beveik visi iki 60 m. pas mus patenkantys ligoniai koronavirusu susirgo neskiepyti. Vyresni, aišku, jau atvažiuoja ir vakcinuoti, bet skiepas juk neapsaugo nuo kitų lėtinių gretutinių ligų“, – teigia medikė.
Vis dėlto ji abejoja, ar panevėžiečio fotografijos iš ligos epicentro paveiks didžiausius skiepų priešininkus. Šių, vedėjos nuomone, neįtikina nei protingiausių profesorių, mokslininkų ir gydytojų nuomonė.
„Siūlau V. Pečininui iš karto apsišarvuoti – jis sulauks visokios reakcijos. Kai kurie žmonės negirdi ir nenori girdėti, kas iš tiesų vyksta ir ką reikia dėl to daryti. Bet ką gi – galiausiai čia suveiks natūrali atranka“, – atsidūsta J. Kruopienė.
J. Kruopienė su kolegomis nekantriai laukia efektyvių vaistų nuo COVID-19. Taip pat viliasi, kad atsiras dar rimtesnių motyvų gyventojams aktyviau skiepytis.
„Pusantrų metu dirbame kitaip. Sunkiau nei būdavo anksčiau. Nebenulėksi staiga iki palatos ką nors pasakyti, padėti. Dabar kiekvieną žingsnį reikia ypač planuoti, nes yra darbo saugos reikalavimai: velkamės kostiumus, reguliariai juos keičiame“, – pasakojo gydytoja.
J. Kruopienė pripažįsta prie nepatogių darbo drabužių jau pripratusi. O pandemija davė ir savotiškai geros patirties – kaip pulmonologė, dar daugiau sužinojo apie žmogaus plaučius.
„Visi pavargome, bet dar turėkime kantrybės“, – nepamesti vilties ragina medikė.
Komentarai
-
- Medinė piela
- 13:07 2021.11.08
-
- Lina
- 21:47 2021.11.09
-
- vaidas
- 21:50 2021.11.12
Rodyti visus komentarus (3)Kiek dar reiks tokių patirčių, kad visokie kaušai nustotų neigti akivaizdžius dalykus ir prieštarauti medicinai
Ar fotografas skiepytas ar ne? Kaip tik su galvos skausmu ir temperatūra pakliuvo į ligoninę? Kituose portaluose apie sunkų kvėpavimą ir negalėjimą numušti temperatūros net nekalba. Jei skiepytas, kodėl lėkė į ligoninę – juk skiepas saugo? Iš kur ligonis žino nuo ko mirė trylika žmonių – gal nuo senatvės?
aiškiai parašyta, kad neskiepytas į ligoninę papiolė