„Sekundės“ nuotr.

Konstitucinis Teismas imasi tiesioginių merų rinkimų bylos

Konstitucinis Teismas imasi tiesioginių merų rinkimų bylos

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti tiesioginių merų rinkimų bylą.

Ji bus svarstoma rašytinio proceso tvarka.

Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai.

Jie kelia klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo narių teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Anot kreipimosi autorių, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas ir iš to sekantis skirtingas jų atskaitingumas rinkėjams, taip pat išskirtinė ir labai plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, tam tikra dalimi įsibraunanti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

Jame numatyta, kad įstatymams ir įvairiems sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

„Kyla pagrįsta abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurios sudaryme (išrinkime) savivaldybės taryba nedalyvauja“, – rašoma Seimo narių kreipimesi.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • Kai išrenka kokį nekultūringą netikšą į merus, tai tas pasikelia iki dangaus

  • Iš visų Seimo frakcijų suformuotoji darbo grupė įpareigota iki šio rugsėjo apsispręsti, kaip derėtų pakeisti parlamento, savivaldos, galbūt ir prezidento rinkimų tvarkas. Šią darbo grupę inicijavę konservatoriai neatmeta, kad bus svarstoma galimybė atsisakyti vienmandačių apygardų Seimo rinkimuose. Be to, Konstitucinis Teismas (KT) dar pavasarį turėtų pateikti atsakymą, ar yra teisėti tiesioginiai merų rinkimai.

    Seimo valdyba trečiadienį suformuotoje darbo grupėje – 11 parlamentarų, proporciniu būdu atstovaujančių visas frakcijas. Grupės vadovu paskirtas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, jo pavaduotoju grupėje – Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas.
    Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdybos posėdyje priminė, kad dėl šios darbo grupės sudarymo „buvo prieš kurį laiką gautas kreipimasis iš TS-LKD frakcijos“.

    Konservatoriai pasiūlė jau dabar, likus pakankamai laiko iki artimiausių visuotinių rinkimų, Seime apsvarstyti ir susitarti dėl pakeitimų rengiant rinkimus.
    Tokią analizę, TS-LKD nuomone, turėtų atlikti speciali darbo grupė, kurioje būtų proporcingai atstovaujama visoms Seimo frakcijoms.
    Išvados – iki rudens sesijos

    „Darbo grupė turės atlikti galiojančios rinkimų sistemos analizę ir pateikti pasiūlymus. Nustatomas jos darbo terminas – š. m. rugsėjo 10 d.“, – valdybos narius informavo V. Čmilytė-Nielsen.

    Rugsėjo 10-ąją prasidės Seimo rudens sesijoje, kurioje ir galėtų būti svarstomi darbo grupės pasiūlytieji įstatymų pakeitimų projektai. Dėl jų būtų apsispręsta ne vėliau kaip kitų metų pavasarį, kai bus likę lygiai metai iki 2023-ųjų kovą įvyksiančių savivaldos rinkimų. 2024 m. įvyks iškart treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.
    Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad darbo grupė prireikus galės kviesti savo nuomonę išsakyti visuomeninių grupių atstovus ir ekspertus: „Tad ir neparlamentinės partijos turės galimybę pareikšti savo nuomonę šiais svarbiais klausimais.“
    Palies įvairius aspektus

    Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas VŽ yra minėjęs, kad „diskusija dėl rinkimų sistemos peržiūros neturi būti kompleksinė, apimti įvairiausius su rinkimais susijusius klausimus“, siekiant ateityje visus dabartinius su balsavimais susijusius teisinius aspektus išdėstyti ne keliuose įstatymuose, bet susistemintame Rinkimų kodekse.

    „Iniciatyvų dėl vieno ar kito rinkimų sistemos aspekto koregavimo kyla labai daug. Ir tai ne tik pats vienos ar kitos institucijos išrinkimo būdas, bet ir kiti klausimai – pvz., koalicijos partneriai liberalai pasisako dėl balsavimo amžiaus cenzo sumažinimo nuo 18 iki 16 metų. Arba yra ir opozicinių socialdemokratų pasiūlymų dėl politinių kampanijų ir jų finansavimo reglamentavimo pakeitimo“, – VŽ vardijo politikas.

    Vis dėlto svarbiausi klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti ir darbo grupė, ir vėliau Seimas – ar turi būti keičiamos rinkimų sistemos.

    Konservatoriaus nuomone, reikėtų įvertinti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir visuomeninių komitetų reglamentavimą per savivaldos rinkimus.

    • Atsakyti
  • Konsarvatoriai prarado visus didžiuosius miestus. Va iš kur tokia iniciatyva.

    • Atsakyti
  • Demokratijos šventė

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų