-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Bendrijos pirmininkas turi ne tik nusimanyti šioje srityje, turėti šiam darbui laiko, bet ir atsakingai elgtis su visų gyventojų turtu ir pinigais. Kitas kelias – savo turtą patikėti valdyti ir prižiūrėti namo administratoriui, kuris paprastai turi gerokai daugiau patirties, įdirbio, gali pasiūlyti lankstesnius sprendimus ir geriausiai žino, kaip spręsti namo bėdas.
Ilgą laiką daugiabučių namų administravimas ir priežiūra buvo praktiškai vienose – Savivaldybei priklausančios įmonės Panevėžio butų ūkio rankose. Tačiau jau keleri metai šią rinką perskirstė nauji žaidėjai – įmonės „Aukštaitijos būstas“ bei „Merlangas“. Vykstant gana aršiai konkurencinei kovai tarp administravimo įmonių, laimi gyventojai – savo namo administratorių dabar jie gali rinktis ne tik pagal kainą, bet ir paslaugų kokybę.
Prieš aštuonerius metus į Panevėžį įžengęs „Aukštaitijos būstas“ per gana trumpą laiką spėjo savo klientų ratą pagausinti kelis kartus. Įmonė pasiūlė naują pastatų priežiūros standartą, tai įvertino ir panevėžiečiai. „Aukštaitijos būsto“ paslaugų įkainiai priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau standartiškai maždaug trijų tūkstančių kvadratinių metrų daugiabučio administravimas kainuoja 0,045 euro už kvadratinį metrą, eksploatavimas, į kurį įeina pagrindinių namo konstrukcijų stebėjimas ir vertinimas, inžinerinių sistemų saugaus eksploatavimo užtikrinimas bei smulkių defektų šalinimas – 0,036. O šilumos ūkio priežiūra – 0,038 euro už kvadratinį metrą.
Kaip teigė Ipolitas Skukauskas, bendrovės „Aukštaitijos būstas“ direktorius, į paslaugų paketą įeina visos pagrindinės ir svarbiausios namo priežiūros paslaugos, tačiau pagal poreikį klientai jų gali rinktis daugiau ar mažiau. Be to, „Aukštaitijos būstas“ suteikia paskolą namo remontui be jokių palūkanų, ją galima išmokėti per keletą metų. Įmonė daug dėmesio skiria tam, kad gyventojai gautų tik kokybiškas paslaugas. Tam yra įdiegta griežta kokybės kontrolė – kontrolės padalinys visuomet perskambina gyventojams pasiteirauti, ar darbai atlikti kokybiškai, kas verčia rangovus pasitempti ir dirbti geriau. Taip yra užtikrinami geriausi rezultatai.
„Jeigu gyventojai neturi sukaupę pakankamai kaupiamųjų lėšų, refinansuojame įvairius remontus. Taip pat teikiame garantiją, kad jeigu rangovas bankrutuotų, mes prisiimtume visą atsakomybę. Nuolat prižiūrime visą darbų eigą. Turėjome tokių atvejų, kai rangovai pradėjo vykdyti ne tuos darbus, kuriuos buvome sutarę, tad atsisakėme jų paslaugų. Arba atsirado defektų, kuriuos ištaisyti būtų reikėję viską iš naujo daryti, tad nutraukėme sutartį ir rangovui nemokėjome pinigų. Kodėl gyventojai turėtų mokėti už nekokybiškai atliktas paslaugas? Stengiamės, kad kokybė būtų svarbiausias prioritetas“, – sakė I. Skukauskas.
„Aukštaitijos būsto“ stiprioji pusė – ir visą parą veikiantis skambučių centras bei avarinė tarnyba. Net vidurnaktį prakiurus vamzdžiui gyventojai gali tikėtis operatyvios pagalbos. Be abejo, gyventojai gali būti tikri, kad jų kaupiamosios bei tikslinės lėšos yra saugios. Privatūs administratoriai visas gyventojų lėšas laiko atskirose bendrijų sąskaitose, o tuo tarpu Savivaldybei priklausantis Panevėžio butų ūkis tik po audito pradėjo atidarinėti atskiras sąskaitas. Mat jeigu bankrutuotų bankas, draudimas galėtų atlyginti tik tam tikrą sumą sąskaitoje buvusių pinigų.
„Pas mus lėšos saugios, nes laikomos atskirose sąskaitose, o Panevėžio butų ūkyje net ir šiai dienai nėra sutvarkytas iki galo šis klausimas. Kaip bus apsaugotos lėšos, jeigu įmonė bankrutuotų ar prasidėtų bankų griūtis? Kas atsakytų už pradingusius gyventojų pinigus? Kiek keista, kad privačios įmonės labiau laikosi įstatymų nei Savivaldybės įmonė“, – kalbėjo I. Skukauskas.
Dvidešimt penkerius rinkoje dirbantis „Merlangas“, palyginti su Panevėžio butų ūkiu, siūlo kone perpus mažesnes kainas. Techninės priežiūros paslaugas įmonė teikia 0,007 euro už kvadratinį metrą, o šilumos punkto ir šildymo sistemos priežiūros – 0,033 euro už kvadratinį metrą. Tiesa, „Merlango“ direktorė Santa Vaškevičienė pabrėžia, kad į šią sumą neįeina smulkus remontas, ką iki šiol į techninės priežiūros tarifą įtraukdavo kiti daugiabučių namų administratoriai.
„Pinigus imame tik už techninę priežiūrą, bet ne už darbus. Iš tiesų tai geras sprendimas, nes gyventojai puikiai mato, už ką moka. Žinoma, nė vienas administratorius jums neatskleis tikrųjų savo paslaugos kainų, nes kai rinkoje vyksta tokia konkurencinė kova, gyventojai gali derėtis ir nemažai sutaupyti“, – sakė S. Vaškevičienė.
Didžiausią rinkos dalį turintis Panevėžio butų ūkis techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas teikia 577 namams, iš kurių daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro 88 proc. Nors Savivaldybės įmonė prižiūri daugiausia daugiabučių, jos įkainiai yra vieni didžiausių. Kaip teigė Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys, kiek kainuoja administravimo paslauga, priklauso nuo namo dydžio ir jo būklės, pastatymo metų, tačiau standartiniai tarifai iki 1000 kv. metrų namui – 0,058 euro už kvadratinį metrą, 1000–3000 kv. metrų – 0,053, daugiau kaip 3 tūkst. – 0,042 euro. Į šią sumą įeina namo gyventojų susirinkimų vedimas, skaičiavimo centro paslauga, apžiūros. Techninė namo priežiūra taip pat priklauso nuo individualių namo parametrų. Skaičiuojant, kad tai tipinis 21–35 metų vidutinio dydžio daugiabutis – apie 2500 kvadratinių metrų, jo techninė priežiūra gyventojams gali kainuoti 0,063 euro per mėnesį už vieną kvadratinį metrą. Techninė priežiūra apima bendrųjų konstrukcijų ir patalpų, šalto vandens ir nuotekų, elektros tinklų priežiūrą ir avarinės tarnybos paslaugas.
„Bendrijos už techninę priežiūrą moka labai įvairiai, pasirašome ir didesnius, ir mažesnius priežiūros planus, nes namas gali imti ne visas išvardytas paslaugas – tokiu atveju tarifas bus mažesnis. Pavyzdžiui, nemažai yra tokių namų, kurie atsisako konstrukcijų apžiūros – tą daro tik pagal vienkartinius iškvietimus“, – sakė G. Ruzgys.
Šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros bei avarinės tarnybos paslaugos Panevėžio butų ūkyje kainuoja 0,040 euro už kvadratinį metrą.
„Visos mūsų paslaugų kainos priklauso nuo paslaugos masto. Įmonė skaičiuoja tokį tarifą, kad veikla būtų pelninga. Visgi galimybės kelti kainų nėra, nes konkurencija didelė. Stengiamės dirbti minimaliomis išlaidomis, kad galima būtų konkuruoti rinkoje“, – teigė G. Ruzgys.
